Johnnie Walker Red Label

atsisiųsti

Tai klasikinis “blend’as“, vienas populiariausių pasaulyje. Nesunku suprasti, kodėl – nes yra tikrai geras. Man užteko pauostyti, ir buvo “vau!“. Jei kam įdomu, keliaujančiam Valkeriui – kaip matosi iš viskio etiketės – neužilgo “sueis“ 200 metų. Vienas iš Valkerių šeimos, būtent “Black label“, sukurtas išvis prieš 150 metų…

Taip, tai yra “mix’as“, sumaišoma daug rūšių salyklinių viskių, pridedant “Highland“ salyklinio ir grūdinio viskio. Taip, kas keičiausia, sudėtyje aprašoma, jog yra įdedama karamelės, turbūt suteikti tokią gražią spalvą…Rezultatas visvien atperka visas abejones, nes tiek pagal kainos/skonio santykį, tiek pagal pati skonį, ypač kvapą, tai tikrai geras maišytas viskis.

Kvapas: užuodžiu kažką saldžiai skanaus – lyg ir pyragas, gal šiek tiek vanilės, medaus kvapelio? Labai skanu…

Skonis: kaip rašo ekspertai – sodrus. Na, tikrai pritarčiau, jog jaučiasi visa gama saldumo, kažkas iš vaisinio pyrago serijos, nors yra ir kiek aštresnio prieskonio, vis dėlto tai “mišrūnas“.

Poskonis: truputį aštrokas, aitrokas, mažiau teikiantis malonumo nei skonis. Išliekantis pakankamai ilgai.

2013 10 29:

Kvapas: 9

Skonis: 8

Poskonis: 7

Iš viso: 8

Bekraštė istorija (2006)

atsisiųsti

Vaidina: Catinca Untaru, Justine Waddell, Lee Pace, Kim Uylenbroek.

Rež.: Tarsem Singh.

Šis filmas tikrai nepaliko abejingų, nes yra sukėlęs tiek komentarų ir klausimų!…Iš tikrųjų, kokio velnio reikėjo filmuotis 28-iose šalyse, kai gali viską “padirbti“ su dekoracijomis ar kompiuteriu…kitą vertus, tai yra labai unikalu ir įdomu, viską pamatyti “in real“. Kiti sakys, kokio velnio reikėjo tiek stengtis, kai siužetas – pati istorija, veiksmas – yra, švelniai pasakius, keistas, gal net kvailokas?

Filme pasakojama apie daug ką, yra keletas linijų. Pati pagrindinė: Los Anželo ligoninė, trečias XX a. dešimtmetis. Čia su lūžusiu stuburu (ar tik kojomis) gydosi filmų kaskadininkas Rojus. Gyjimas ilgas, nuobodus, sužalojimus skauda…Vyriškis pamėgsta morfijų. Toje pačioje ligoninėje gydoma ir apelsinus skynusi, bet nukritusi, susilaužiusi ranką mergaitė Aleksandrija. Ji susidraugauja su vyriškiu, šis pasakoja jai visokias istorijas, jie tampa draugais. Taip ir matome – vos tik pradeda Rojus pasakoti kokią fantastinę sceną, iškart ir atsiranda – blogiečiai, geriečiai, drambliai, Sachara, kas tik nori…taip ir tęsiasi jų istorijos, bendravimas, o mes matome keistą fantastinę dramą, gėrio kovą su blogiu, kuri keičiasi ir varijuoja kiek tik nori Rojus. Gražu, spalvota, fantastiška, bet…siužetas naivus, kai kur nutrūksta, ir pagaliau pasidaro kvailas.

atsisiųsti (1)

Kita linija – tai to paties Rojaus istorija; įsimylėjęs kaskadininkas padaro triuką, dėl kurio susižaloja, ir tampa neįgaliu. Jo mergina susižavi kitu aktoriumi, taigi Rojui – ne kas. Jaunuolis kenčia nuo pripratimo prie morfijaus, mainais už pasakojimą paprašo mergaitės atnešti jam vaistų, o ši susižaloja.

images (1)

Dar pasakojama ir apie pačią Aleksandriją, jos istoriją. Kita linija – tai kaskadininkai, filmas yra kaip ir jų pagerbimas, pačiame gale rodomi vaizdai iš pačių pirmųjų filmų, kuriuose kaskadininkai, rizikuodami gyvybe, išdarynėdavo triukus, Galu gale viskas yra suliejama į vieną spalvą, kuri, kaip ir dailėje, yra…ruda, arba bent pilka. Darosi neaišku, kas, dėl ko, kodėl. Pridedama daug gražių vaizdų, šiek tiek veiksmo, na ir išeina tokia bekraštė istorija.

atsisiųsti (2)

Pasikartosiu: vaizdas, spalvos – pasaka; siužetas, logika, tvarka – tikras balaganas. Jei vieniems svarbu vaizdas, filmas patiks, jei logika, nepatiks. Man pasirodė kiek panašus į “Pano labirintą“, kur irgi kaitaliojasi fantazija su realybe, pasaka su žiauria tikrove. Tik “Bekraštė istorija“ neturi tiek parako.

images

 

2013 10 15

Režisūra: 3/10
Vaidyba: 9/10
Menas: 7/10
Muzika: 7/10
Kamera: 9/10
7

Išsiskyrimas (2011)

images

Vaidina: Leila Hatami, Peyman Moadi, Shahab Hosseini.

Rež.: Asgharas Farhadi.

Tai filmas, JAV laimėjęs “Oskarą“ už geriausią užsienio filmą, nominuotas tai pačiai statulėlei už scenarijų; taip pat Berlyne laimėjęs “Auksinį Lokį“, “Sidabrinį lokį“. Nepamirškim dar 59 laimėjimų, skamba beprotiškai.

images (1)

Šis filmas –  apie šeimos dramą, gręsiančias skyrybas: Teherane gyvenanti šeima, susidedanti iš savo sergantį tėvą prižiūrinčio Nadero, į užsienį ketinančios bėgti Siminos, vienuolikmetės mokinės Termeh, byra. Žmona kreipiasi į teismą dėl skyrybų, nors motyvas – ji pati ketina emigruoti, o vyras nesutinka vykti kartu –  teisėjo neįtikina. Vyras Naderas – švelnių bruožų, tačiau principingas ir orus iranietis – slaugo tėvą, prižiūri dukrą, ir niekur keliauti neketina. Duktė Termeh norėtų likti su tėvu, o slapčia tikriausiai tiki, jog motina dėl tokios jos nuostatos nepaliks jų…

Ir taip sudėtingą situacija komplikuoja tai, jog Naderas stumteli namus prižiūrinčią vargingą tarnaitę, ši susitrenkia pilvą, o kadangi ji yra nėščia, praranda kūdikį. Tėvas kaltinamas žmogžudyste, prasideda teismai, apklausos, šeimos padėtis dar labiau komplikuojasi…

Kai kas lygina Farhadi su Bergmanu, kiti šį filmą dievina vien dėl to, kad jis – iš Irano, parodo dalelę šios šalies gyvenimo, tarsi žiūrime į iraniečių gyvenimą pro durų skylutę…Taip, filme netrūksta dramos: tai ir šeimos tragedija, vyro – moters santykių peripetijos. Kartu aš matau šiokį tokį politinį kontekstą: šiuolaikinė iranietė, ketinanti emigruoti ir galbūt gyventi pasaulietiškai dvikovoje su tradicijas gerbiančiu, tėvą prižiūrinčiu (morališkai teisiu) ir niekur keliauti neketinančiu vyru. Tas morališkai teisus vyras teisme meluoja, o tą supranta jo duktė. Čia jau kita ašis – dukters, teisybės lakmuso, neutralaus asmens, labiausiai nukentėsiančiu asmeniu šioje istorijoje, dvikova su besipykstančiais tėvais (filmas, beje, taip ir baigiasi, neaišku, su kuriuo iš šeimos Termeh ketina gyventi toliau). Kas intriguoja, jog religija Irane bet kokiu atveju vaidina didelį vaidmenį – prisiekti Koranu reiškia tą pati, kaip būti patikrinam melo detektorium…yra ir keletas kitų intriguojančių, egzotinių mums, epizodu.

images (2)

Kita vertus, manęs šis filmas nesujaudino taip, kaip kitų. Nors “sirgau“ už Naderą, kad jis laimėtų (o to taip ir nesužinojau, nes pabaigoje sužinome, jog duktė jau apsisprendė. Kaip? Nežinia), filmas tikrai uždavė man moralinių klausimų, negali nesakyti, kad nepaveikė. Iš kitos pusės, jei tai būtų meksikiečių, o ne mums ne tiek gerai pažįstamas iraniečių filmas, man būtų visiškai tas pats. Mano nuomone, jei į “Išsiskyrimą“ žiūrėtumėme kaip į eilinį filmą, tokio ažiotažo nebūtų. Man jis kiek nuobodus, per daug nesujaudinantis, neaktualus, ir kažkoks be aiškios pabaigos…LVT “Dogmos“ filmavimo stilius gal ir suteikia tam tikro dokumentiškumo, įtampos, bet paskui erzina. O pačio filmo ne aš vienas nežiūrėčiau antrą kartą, archyve tikrai nežadu jo palikti – delete.

2013 09 26

Režisūra: 7/10
Vaidyba: 9/10
Menas: 6/10
Muzika: 6/10
Kamera: 6/10
6,8

Laiko kilpa (2012)

atsisiųsti

Nors angliškai “loop“ turi daug prasmių, tarp kurių ir mirties kilpa, lietuviškas “Looper“ vertimas “Laiko kilpa“ nėra per daug tragiškas.

Jei kam įdomu, šis filmas – visai neblogas mindf**k‘as, tačiau, vienareikšmiškai – iki “Inception“ jam dar oi kaip toli!

Filme pasakojama apie ateitį, kurioje be visų futuristinių nesąmonių (patiko, kad vietoj alaus ir kitų svaigalų užtenka į akis įsilašinti kelis lašus kažkokio skysčio, ir tave jau veža – va čia tai reikalas), galima keliauti į praeitį. Tuo naudojasi ir pasaulį valdantys begėdžiai mafijozai: nepageidaujami asmenys yra nugabenami į praeitį, kur juos iškart nušauna “kilpininkai“ (iš čia ir atsirado, laiko kilpa). Filme pasakojama apie tokį žudiką Džo (aktorius, ir beje, labai neblogai suvaidinęs Joseph Gordon-Levitt), kuris sau ramiai kala babkes iš žudymo, vartoja “smagius“ akių lašiukus ir duodasi su kekšytėmis. Situacija pasikeičia, kai norėdamas šauti į eilinį taikinį iš ateities, priešais save pamato…save pati! Džo-po-dvidešimt-metų vaidina pats B. Willis, kuris irgi atrodo visai pakenčiamai…Po tokio netikėto filmo posūkio prasideda visai neblogos gaudynės, šaudynės, kol galop gėris nugali, o mes visi jaučiamės laimingi – happy end.

images

Kas iš tikrųjų filme patiko – tai pakankamai įtikinanti vaidyba, pakankamai fantazijos turintis scenarijus, įvairios smulkmenėlės, suteikiančios visumai originalumo (telekinetika ir pan.) . Vis dėlto, pasikartojant – tai ne “Pradžia“, ne “Dvylika beždžionių“, todėl…labai tinka tam tikram ratui, žiūrinčiam “Greiti ir įsiutę 7“, kaip įvadui į įdomų ir apgaulingą mindf**k‘o pasaulį.

2013.09.05:

Režisūra: 7/10

Vaidyba: 8/10

Menas: 4/10

Muzika: 8/10

Kamera: 8/10

7