Kutenimai (2009)

Vaidina: O. Generalova, J. Dravnel, B. Polonski, I. Maškarina.

Rež.: R. Lavrynovičius.

Keistas, nors ir lietuviškas filmas. Galima būtų kartoti – keistas, nes lietuviškas, tačiau tuo nieko nelaimėtumėm, ar ne?

Iš tikrųjų, šis filmas, sukurtas po „AXX“ filmų „Gėrio“ vėliava, nevisai yra lietuvių – nors ir yra dalis pažįstamų lietuviškų pavardžių tarp visų raidelių pabaigoje, dominuoja nežinomos (sorry) lenkiškos – rusiškos. Ok, galima šį filmą pavadinti „vilnietišku kinu“, bet ar nuo to geriau?

Nemanau, nes filmas neužkabina. Istorija gal ir neverta išankstinio nuvertinimo, bet jos realizavimas, vyraujanti depresija ir šizofrenija…brr!

Filme pasakojama apie jaunuolį (vardo nepasakysiu, nes nedažnai buvo minimas, o ir šiaip, neįsiminčiau), priklausomą nuo naujo narkotiko, lašinamo į akis ir sukeliančio haliucinacijas, o perdozavus, galinčio sukelti rimtas bėdas ar net mirtį. Panašiai ir atsitinka jaunuolio draugui, kuris padauginęs šio svaigalo, kaip supratau, patenka į komą (o gal vėliau ir miršta, sunku pasakyti. O jei ir kažko nesupratau, koks skirtumas?). Filmas yra apie kenčiančią ir atkeršyti bandančią to draugo draugę. Ji suranda kaltininką, jį suvedžioja, o paskui sulaukusi palankios progos, pati jam sulašina minėto nuodo…O paskui suprantame, jog tai buvo tik sapnas, kieno ir kodėl – koks skirtumas?

Esmė: visi susapnuoti košmarai (turbūt ir blogi išgyvenimai) gyvenime niekur nedingsta, o apsigyvena tavo pilve. Jie kartais pradeda kutenti, dėl to mes taip jaudinamės. O visą tai gali nugalėti mylimojo apkabinimas, tada jau ten nebekutena ta baimė, o užlieja šiluma…Ir taip toliau, ir panašiai, pagrindinės veikėjos infantilišku balsu – filmas tikrai moteriškas, nors režisierius nėra kokia košmarus sapnuojanti moteriškė.

Pažiūrėti šį filmą rekomenduoju mėgstantiems lietuvišką kiną („tikrai žiūrėsiu, nes juk tai lietuviška!“), taip pat visiems Lietuvos lenkams – rusams (beje, Inga Maškarina, vaidinanti elitinę prostitutę, vaidina geriau už pagrindinius aktorius), gal atras savo mėgstamus aktorius. O šiaip, jei žiūrėti ar ne, geriau nežiūrėti. Sorry for that.

2013 12 20

Režisūra: 5/10
Vaidyba: 6/10
Menas: 6/10
Muzika: 5/10
Kamera: 6/10
5,6

Grant’s

“Grant’s“ siūlo išmėginti kitą kampą, aha…Gal toks rinkodaros sprendimas – viskį pilstyti į trikampio formos butelius – yra išskirtinis viskio pasaulyje, bet mes į butelį tik žiūrime, o svarbiausia juk – skonis (beje, trikampę idėją sugalvojo į Britaniją emigravęs vokietis dizaineris  Hans’as Schleger’is) . Reikia pažymėti, kad “Grant’s“ giriasi gaminantys savo viskį antroje pagal dydį pasaulyje distilerijoje Girvane, salos vakarinėje dalyje. Dar giriasi esantys vieni seniausių gamintojų pasaulyje…Taigi, ką mes randame toje išgirtoje trikampio formos bonkelėje?

Iškart pasakysiu, nieko ypatingo. “Grant’s“ yra vidutiniokas tarp visų blend’ų, tačiau pagal skonį – galbūt vienas iš prasčiausių…Deja, paragavus iškart “trenkia“ degtinės aromatas, kuris ir yra pagrindinis veikėjas, tiek skonyje, tiek poskonyje.

Kaip būna dažniausiai, kvapas yra išties neblogas – malonus, saldus, nors kiek ir trūksta salyklinio sodrumo. Skonis kiek nuviliantis, dominuoja grūdinis komponentas, nors jaučiasi saldumas, vanilė, gal ir salyklo dvasia…bet tik truputį. Poskonis – nieko ypatingo, tas pats alkoholio tvaikas, saldu, bet labiau stipru nei saldu ar malonu.

2013 12 25:

Kvapas: 8

Skonis: 7

Poskonis: 7

Iš viso: 8

Ballantine

Šis viskis – kaip bebūtų keista – yra vienas iš perkamiausių Lietuvoje. Bent jau taip skelbiama didelėse parduotuvėse, bent jau taip teigia pats „Ballantine“. Net nežinau, ką ir besakyti – labiau džiaugčiausi, jei perkamiausias būtų kuris nors iš single malt‘ų, bet taip bus dar negreit…Ar išvis taip bus?

Na, jei perka, tai perka – gal geriausią iš pigiausių? Panašu, yra dalis tiesos: šis viskis yra sumaišytas iš apie 50 salyklinių ir grūdinių viskių, tikras blend‘as. Pasakojama, kad yra įmaišyta ir durpių skonio, ir kitų charakteringesnių viskių distiliatų…

Nežinau, kiek šiame maišytame „džiaugsme“ ko yra, bet kvapas tikrai malonus – nėra per daug intensyvus, tačiau dominuoja maloni gama: saldumas, vanilė, kažkiek medienos, salyklo aromato. Skonis nedaug nuviliantis, lyginant su kvapu – nors intensyviai dominuoja alkoholis, jaučiasi ir salsvumas, salyklo charakteris. Poskonis nieko ypatingo, palengva saldumas dingsta, ir tiek.

„Balllantine“ – vienas iš pirmo pasirinkimo blended kategorijoje, labai optimalus kainos (esant akcijoms) ir kokybės atžvilgiu viskis. Tik siūlyčiau neapsistoti, o ieškoti kažko kito “mišrūnų“ srityje.

2013 12 25:

Kvapas: 9

Skonis: 8

Poskonis: 7

Iš viso: 8

 

Kentucy Jack

Tai viena iš „Daniel Jack“ alternatyvų, ieškantiems kažko pigiau, bet panašaus skonio ir įvaizdžio, kaip džekutis.

Na, dėl skonio, nieko negaliu komentuoti, norėdamas palyginti su Lietuvoje klestinčiu DJ: pastarąjį ragavęs esu gal prieš kokius tris metus (taip, pripažįstu, tai baisi nuodėmė, tas pats, kaip tris savaites nežiūrėti „Kakadu“), ir tai, kažkokį su žalia etikete.

Kentukio Džeko kvapas nežada kažko ypatingo – taip, jaučiasi alkoholis, įkvepiama ir kažko saldaus, vanilinio, bet tik tiek. Nėra tos prabangos, sodrumo, kaip ragaujant single malt.

Skonis atitinka kvapą: jaučiasi saldumas, kas irgi būdinga burbonui. Paskui viską nustelbia alkoholio banga, o prieš tai lyg ir gali įtarti kažką daugiau nei cukrų (ar kitą saldinimo priemonę), bet tik tiek. Kažkiek jaučiasi dar ir kito skonio, kažkas tarp saldaus acetono ir pan., bet tai greitai išnyksta…Bet kokiu atveju, skonis saldžiai lengvas, neerzina, bet…tik tiek.

Poskonis – nieko ypatingo, šalia alkoholio dar galima įtarti jei ne keisto skonio vanilę, tai pusiau acetoninį saldainį, ar kažką panašaus. Kadangi armotas nėra labai intensyvus, viskas gana greitai baigiasi…Gal taip ir geriau?

2013 11 20:

Kvapas: 8

Skonis: 7

Poskonis: 7

Iš viso: 7,33