Vaidina: N. Yesilcay, B. Davrak, T. Kurtiz, H. Schygulla, P. Ziolkowska.
Rež.: F. Akin.
Jam ir vėl pavyko! Taip trumpai galėčiau apibūdinti šį filmą. Pavyko filmo režisieriui, jaunajam F. Akin’ui (gimęs jis 1973 m., taip kad…), dar kartą sukurti kažką turkiškai – vokiško, kažką vakarietiškai – rytietiško, kas patinka visiems. To įrodymas – Kanų apdovanojimas už scenarijų bei kiti prizai.
Labai neįsijaučiant, kilo mintis, kad filmui (o ir scenarijui) to labai reikia – tokio kultūrų maišymosi, tokios kerinčios įvairovės. Rimtai, jei šis filmas būtų tik apie vokiečius arba bent europiečius, jis nebūtų toks geras. Ir atvirkščiai, jei jame būtų vien Turkija, irgi nieko gero. Visgi toks švelnus mix’avimas, vieno motyvo keitimas kitų, kultūriniai perėjimai/lyginimai/kontrastai padaro savo – kas režisieriui Akin’ui ir prieš tai puikiai sekėsi.
Šiame filme pasakojama apie kelių herojų likimus, ir dažniausiai, iki pat jų gyvenimo pabaigos. Tos kelios filme esančios dalys taip ir vadinasi – “Ayten mirtis“, “Lotės mirtis“. Visi miršta, kaip rašydavo K. Vonnnegut’as, “nieko nepadarysi“.
Pirma dalis – apie Brėmene gyvenanti Ali, pensininką emigrantą iš Turkijos. Jis mėgsta lankytis pas kekšes, nes žmonos kaip ir nėra, o kartą po keletos apsilankumų už pinigus, susidraugauja su už save jaunesne sakso bitele Jeter. Likimas taip susiklosto, kad ši pradeda gyventi su Ali. Ali sūnus Nedžatas, vokiečių filologijos profesorius, nepritaria šiai draugystei, tarp savo tėvo ir prostitutės. Visa ši drama baigiasi tragiškai, Jeter žūsta. Nieko nepadarysi.
Kitas siužetas – apie Jeter dukterį Aiten, gyvenančią Turkijoje. Mergina tėvynėje prisidirba, nes yra užkietėjusi anarchistė, sprunka iš Turkijos. Tada atkeliauja į Brėmeną (kaip nuspėjama!), čia bando viską pradėti iš naujo, kartu pradeda ieškoti savo motinos Jeter, su kuria kelis kartus prasilenkia gatvėje. Motinai žuvus, jos taip ir nepamato…Aiten susidraugauja su vokiete Lote, jos tampa kaip ir partnerėmis (ech ta scena, kai skambant “Inel inel de aur (Bucovina Dub)“, http://www.youtube.com/watch?v=q5dCoKTAtn4, merginos laižosi…). Vėliau Aiten suimama, deportuojama į Turkiją. Iš paskos seka Lotė, kol vėliau Stambule gauna galą…nieko nepadarysi.
Kas lieka? Ogi Lotės motina (kažkada buvusi garsi vokiečių aktorė H. Schygulla), kuri bando susitaikyti su dukros mirtimi, nukeliauja į Stambulą ir bando rasti Aiten. Lieka Ali, kuris irgi deportuojamas į Turkiją, ir jo sūnus Nedžatas, atkeliavęs į Stambulą, o čia atrandantis savyje vis daugiau turkiškumo…
“Iš kitos pusės“ – filmas apie gyvenimą. Apie kelias jo puses. Tai kartu filmas apie skirtingas kultūras, jų tarpusavio santykį. Kartu tai filmas apie atleidimą, susitaikymą. Ypač elegiška pabaiga – sūnus sėdi prie jūros ir laukia grįžtančio tėvo. Tik čia yra irgi iš kitos pusės – sūnus bandys atleisti tėvui už jo nesąmones. Nieko nepadarysi.
O daryti per daug nieko ir nereikia – šį filmą reikia tiesiog pasižiūrėti.
2014 06 07:
Režisūra: 9/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 8/10
Muzika: 9/10
Kamera: 7/10
8,2
poligrafovicius 