Argo (2012)

atsisiųsti

Ką tik žiūrėjau šį 2013 metų “Oskarų“ apdovanojimuose triumfavusį filmą – “Argo“ buvo pripažintas geriausiu filmu, gavo statulėlę už geriausią adaptuotą scenarijų bei montažą. Ką aš galiu pasakyti – tai juk labai amerikietiška. Turiu omenyje, jog tais metais ir taip buvo priderėję gerų filmų, todėl varžybos dėl “Oskarų“ buvo ypač įtemptas. Balsuoti turinčių teisę Akademijos narių statulėlių paskirstymas logiškas: “Argo“ – pats geriausias ir gana. Montažas ir scenarijaus adaptacija juk nėra taip svarbu, kaip, pvz, geriausias aktorius ar aktorė. Ką aš noriu pasakyti? Ogi tai, jog šis filmas per daug pervertintas, ir jei tai būtų istorija ne apie JAV, būtų išėjęs šnipštas.

Trumpai apie filmą puikiai papasakoja Wiki: “Per 1979 metų revoliuciją Irane buvęs šalies vadovas pabėga į JAV. Šaliai atsisakius jį išduoti, minia (daugiausiai jaunimas, studentai) įsiveržia į JAV ambasadą (Irano sostinėje Teherane) ir paima įkaitais jos darbuotojus. Vis dėlto 6 iš jų pavyksta pabėgti ir pasislėpti Kanados ambasadoriaus namuose. Kadangi bėglių visi ieško, CŽV ima planuoti operaciją jų išgabenimui iš šalies.

atsisiųsti (1)

CŽV operatyvinis darbuotojas Tonis Mendesas (akt. ir filmo režisierius B. Affleck) pasiūlo imituoti Kanados kino kompanijos ketinimus Irane kurti kino filmą, o bėgliams apsimesti jo kūrėjais. Tam jis kreipiasi pagalbos į savo pažįstamą Holivudo kostiumų meistrą Džoną Čambersą, kuris suveda jį su prodiuseriu Lesteriu Sigelu. Pastarasis sutinka prisidėti, tačiau tvirtina, kad iraniečiams apgauti paprasto melo neužteks ir reikia viską atlikti taip, tarsi filmas iš tiesų būtų planuojamas kurti.

atsisiųsti (2)

Per trumpą laiką nusamdomi aktoriai, surandamas scenarijus, kuriamos dekoracijos, sukviečiami žurnalistai ir jiems pompastiškai pristatomas planuojamas fantastinis filmas „Argo“ (Argo vadintas ir argonautų, senovės graikų mitų herojų, plaukusių iš  Tesalijos į Kolchidę atimti iš tos šalies karaliaus Ajeto aukso vilnos, laivas. Dar kitaip argonautai – drąsūs jūrininkai, jūrų nuotykių ieškotojai), o Tonis Mendesas su padirbtais Kanados pasais 6 amerikiečiams išskrenda į Iraną.

images

Jam pavyksta susitikti su bėgliais, atlikti visus paruošiamuosius darbus, tačiau paskutiniu metu gauna įsakymą atšaukti operaciją kaip pernelyg pavojingą. Po ilgų dvejonių ir ginčų su vadovybe Mendesas vis dėlto nusprendžia nepaklusti įsakymui ir tęsti gelbėjimo operaciją.“

atsisiųsti (3)

Aišku, toliau seka happyend’as, visi tampa didvyriais, o po 444 dienų buvo paleisti ir kiti likę įkaitai. Filmas, žinoma, paremtas tikrais įvykiais, o “Oskaro“ apdovanojimuose dalyvavo ir tikrasis agentas Tonis Mendesas (puikus straipsnis http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/tobulas-czv-agentas-tylus-ir-pilkas-apgavysciu-meistras-t-mendezas.htm).

Kuo šis filmas įdomus? Tuo, kad jį režisavo 30 metų vaidinantis B. Affleck, trečiąkart prisijungęs prie režisuojančių aktorių klubo (G. Clooney, C. Eastwood & Co) – nereikia jo nuvertinti, jis jau turi namie “Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų filmui “Gerasis Vilas  Hantingas“; kad tai tikrai geras veiksmo filmas, pilnas įtampos, veiksmo – na, kaip vienas iš filmų apie Bondą ar Borną. Filme pasakojama apie senesnius laikus, taigi puikiai atkurta ta dvasia, kaip kažkas rašė, vintage stiliukas.

 

Kodėl šis filmas nėra pats geriausias? Nes tai eilinis veiksmo filmas, tik pasakojantis apie amerikiečiams jautrią temą – tai tikrai amerikietiškas filmas. Kaip minėjau, jei veiksmas vyktų, pvz, apie tuos pačius kanadiečius, “Oskaro“ nebūtų nė vieno. B. Affleck’as, nors ir geriausias režisierius, kaip aktorius nelabai blizgėjo – toks šaltas, barzdotas, na, moterims gal ir patinkantis gražuoliukas, ir tik tiek.

Įdomu tai, kad Iranas nevisai sutinka su šio filmo istorija, ir žadėjo kurti savo versiją – „The General Staff“. Kaip sakoma, reikia išklausyti abi puses.

2015 05 17:

Režisūra: 9/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 6/10
Muzika: 7/10
Kamera: 9/10
7,6

Intymios pamokos (2012)

untitled

“Intymios pamokos“ – tai biografinė komedija – drama, pasakojanti apie invalido Marko vyriškumo pamokas.

Iš tikro, filme pasakojama, kaip poliomielitu sergantis ir paraližuotas 38 – erių metų Markas (John Hawkes) nusprendžia, jog užtenka gyventi nuobodžiai, reikia susirasti moterį ir su ja pasimylėti. Bėda ta, jog jaunuolis patirties su moterimis neturi, viską reikia pradėti nuo nulio. Markas viską pasipasakoja savo kunigui, tėvui Brandan’ui (jį vaidina, mano galva, čia ne visai tinkantis William H. Macy), kuris jaunuolį palaiko morališkai. Jaunuoliui jo svajonę įgyvendinti padeda profesionali sekso terapeutė Šerli (Helen Hunt), kuri surengia jam šešias, beje, gerai apmokamas, pamokas apie intymųjį pasaulį.

untitled2

Kaip ir reikia tikėtis, tarp mokytojos ir mokinio užsimezga keistas, bet romantiškas ryšys, kol Markas pagaliau tampa tikru vyru, netgi pats bando kalbinti moteris.

Filmas gana lėkštas, vietomis – nuobodokas. Marko vaidmuo išpildytas kiek silpniau, nei, pvz., Stephen’o Hawking’o “Visko teorijoje“ arba Christy’io Brown’o “Mano kairėje kojoje“. Tai iš dalies kompensuoja puiki H. Hunt vaidyba. Turiu omenyje, ne tik tai, kad ji be jokio virptelėjimo susidoroja su gana nepatogiu sekspatologės vaidmeniu – kai reikia ne tik demonstruoti savo, beje, labai gražų (greičiau reiktų sakyti, vis dar gražų) kūną, “jodinėti“ ant savo filmo partnerio ir pan. Helen puikiai vaidina susirūpinusią, nuoširdžią seksterapeutę, ne veltui buvo nominuota “Oskarui“.

untitled3

Tai autoironiškas, kiek romantiškai erotinis filmas apie dviejų žmonių draugystę; apie savo fobijų, savęs nugalėjimą; kartu – apie visuomenės dogmas ir jų laužymą. Manau, filmui pridėjus kiek dramatiškumo, veiksmo, scenarijaus korekcijos, būtų didelis “Vau!“. Taip nėra, todėl, kaip sakoma, žiūrim ką turim.

 

2015 04 24:

Režisūra: 7/10
Vaidyba: 9/10
Menas: 6/10
Muzika: 7/10
Kamera: 7/10
7,2

 

Alita Cognac

untitled

Kaip sako žinovai, kiekvienas konjakas gali būti brendžiu, bet ne kiekvienas brendis – konjaku. Nenoriu nieko tuo pasakyti, bet apie mūsų “Alitos“ brendžius esu girdėjęs tik neigiamą nuomonę – atseit, tas brendis netikras; jis gaunamas “pakvėpinus“ ir nudažius spiritą ir pan. Sutikime, jo paragavus, negalėtum labai ginčytis ir sakyti, kad skanesnio nesu ragavęs?

Ir štai, voilà, 2003 metų pabaigoje “Alita“ pradėjo imtis kažko naujo – išleido savo vardo konjaką. Mano kuklia nuomone, labai gerai, kad alitiškiai patys nemėgino gaminti šio tauraus gėrimo (kas neįmanoma net teoriškai, nes konjaku galima vadinti tik tam tikroje Prancūzijos dalyje gaminamą gėrimą), o tiesiog išpilsto iš prancūzų atsivežtą gėrį, būtent, iš 1755 metais įkurtų konjako namų „Gautier“, padedant ilgametei bendrovės partnerei, kompanijai „Gemaco“. Tai, kad konjakas yra išpilstomas kitoje šalyje nei pagamintas, pasauliniu mastu taip pat yra retas reiškinys. O čia dar VS, Very Special, 3 metus brandintas, ne juokas.

Taigi, ką mes čia turime? Kvapas tikrai malonus, saldus, kvepia saldainiais, pyragaičiais ir kitomis gėrybėmis. Skonis – neblogas, kalbant plačiąja prasme; sunku gi ką pasakyti, priragavus vien viskio…Nėra didesnio šiurkštumo, jaučiasi saldumas, gėrimas gana klampus, kas tikriausiai irgi nėra blogai (aišku, to bajerio, kad kiek sekundžių ant pateliūskuotos taurės sienelių išlieka konjako, tiek jam metų, nežinojau). Poskonis – išliekantis trumpai, bet šildantis, malonus, taip pat saldus. Verdiktas – smagu, kad ir pas mus yra toks unikalus gėrimas; smagu, kad jis nėra toks, kaip lietuviškas brendis (pardon, kauniečių “Gloria“ nėra toks jau ir blogas…); smagu, kad kaina nėra užkelta (aišku, galėtų būti ir mažesnė).

2015 05 08:

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 7

 

Iš viso: 7,66

Ballantine’s Brasil

untitled

Kaip rašo šio viskio reklamuotojai, “Jeigu škotiškas viskis gali būti labiau brazilas, gal galite ir jūs?“ Skamba įtikinančiai, tačiau mes juk prieš išankstinius įsitikinimus?

Žinoma, viskio kokteilių vertinimas nėra tas pats, kaip  single malt siurbčiojimas su austrėmis. Kitą vertus, kiekvienas iš mūsų galime turėti nuomonę apie konkretų gėrimą.

Mano nuomonė apie “Ballantine’s Brasil“ nėra pati geriausia: jei šį gėrimą vertinti kaip kokteilį, tinkamą gerti karštą vasaros dieną, su daug ledukų, kodėl gi ne? Taip ir įsivaizduoju – jūra, bangos, karšta saulė, ir stiklinė su šiuo gėrimu, tokia šalta šalta, su daug ledukų…Kitą vertus, galiu nusipirkti ir paprasto “Ballantine’s“, įsimesti laimo skiltelių su ledukais, taigi, koks šio gėrimo point’as?

Vertinant įprastai, kvapas nėra nemalonis – užuodžiu laimo, nedaug salyklo, šiek tiek saldumo. Skonis – kaip galima tikėtis šiam “gamykliniam kokteiliui“ – gan padorus, vyrauja laimas, kažkiek vanilės su salyklu iš viskio; poskonis – mažiau malonus, tęsiasi rūgštaus laimo su šiurkščia grūdinio viskio dalimi dvelksmas, vėl kažkodėl panašu į cheminį tirpiklį.

Nenoriu būti subjektyvus šio gėrimo ir su juo susijusios reklamos atžvilgiu – pripažįstu, jog šio gėrimo teko ragauti be ledukų ir kambario temperatūros, kas nėra teisinga. Ar pirkčiau “Ballantine’s Brasil“? Manau, pirmą pabandyčiau pats susimaišyti aukščiau minėtą kokteilį, iš paprasto “Ballantine’s“, laimo skiltelių ir ledukų. Jei braziliškas variantus pasirodytų skanesnis, gal ir pirkčiau, o kol kas…tegu jį gurkšnoja kokteilių mėgėjai.

2015 05 08:

Kvapas: 8

Skonis: 7

Poskonis: 6

 

Iš viso: 7

Passport Scotch

untitled

Kaip rašo internetai, šis blend’as yra išgaunamas sumaišius distiliatus iš Highland’o ir Lowland’o, tokioje Seagram distilerijoje, kuri yra atseit Speyside. Kažkoks keistas geografinis mišinys…O žinant, kad šis gėrimas priklauso pigesnių maišytų viskių kategorijai, tuo labiau nerandant išsamaus aprašymo nė viename rimtesniame internetiniame puslapyje, kaip sakė viena mūsų politikė, “kyla įvairių minčių“.

Nepaisant išankstinių įsitikinimų, kvapas nėra atstumiantis – na, tokio uostant viskį ir šiaip dar niekada neteko užuosti, kad nosį sutrauktų…Visi bent kiek statinėse pabrendę gėrimai turi tą malonų aromatą, “Passport Scotch“ – ne išimtis. Užuodžiu vanilę, švelnų salyklo dvelksmą, gal net kažkiek gėlių aromato. Skonis – nėra nuviliantis, kiek aštrokas spirito gūsis, susimaišęs su salyklu, salstelėjęs. Poskonis man nepatiko; šiurkštus grūdinio spirito, saldumo ir kažkokio tirpiklio mišinys…

Pagal kainos – kokybės santykį, tai nėra pats blogiausias pasirinkimas; vis dėlto, pridėję kelis eurus, galėtumėme dairytis kažko labiau įsimintino.

 

2015 05 01:

Kvapas: 8

Skonis: 7

Poskonis: 6

 

Iš viso: 7