Dar vienas puikaus rašytojo nemažiau puikus romanas.
Faktas kaip blynas: šios knygos vertėja iš originalo kalbos D. Žalytė 2007 – tais metais pripažinta geriausia šalyje; jai buvo įteikta premija – “Metų vertėjos krėslas“. Nežinau, kodėl versti reikia ant krėslo (tikriausiai yra kažkokia legenda ar istorija apie tai), tačiau skaitant viskas buvo sklandu ir gražu. O juk būna ir kitaip…
Romanas suskaidytas į kelias dalis. Kiekviena iš jų pasakoja tam tikro veikėjo gyvenimo tarpsnį; išties, kaip ir kiti S. Rushdie šedevrai, “Klounas Šalimaras“ sudarytas ir daugybės siūlų – siūlelių, istorijų – istorijėlių, veikėjų bei personažų; galų gale, viskas susiveja į stiprų ir gražų kilimą – indišką sapną.
“Klounas Šalimaras“ – tai pasakojimas apie nelaimingą meilę, prasidėjusią rašytojo gimtajame Kašmyre. Kaip visi žinome, Kašmyras – regionas šiaurės Indijoje, dėl kurio iki šių dienų nesutaria kelios šalys, būtent, ta pati Indija, Pakistanas ir Kinija. Kadaise tai buvo nemaža karalystė, kurioje vėliau daugumą sudarė musulmonai, tačiau valdžia buvo induistų rankose, o patys kašmyriečiai išvis norėjo būti laisvi. Po daugelio konfliktų, nesutarimų bei karų šis gražia gamta ir puikiomis klimato sąlygomis pasižymintis kraštas buvo nualintas. Būtent apie Kašmyro konflikto pradžią, jo eigą, islamizmo su terorizmu atsiradimą pasakojama “Kloune Šalimare“.
Pirmojoje dalyje – “Indijoje“ – veiksmas vyksta JAV, panašu, Los Andžele. Indija, Makso Ofiulso duktė (apie savo motiną, šokėją ir klouną Šalimarą išdavusią Bunji mergužėlė nieko nežino), gyvena sau viena, nuobodžiai leidžia laiką, kiek depresuoja, jaučia tuštumą, kurios niekas negali užpildyti. Gimtadienio proga gauna iš tėvo naują sportinį automobilį. Deja, tėvas netikėtai yra nužudomas, skyriaus pabaiga panaši į detektyvą – kas yra žudikas, panašu, tai Šalimaras?
Antra dalis – “Bunji“ – ir yra romano esmė. Čia pasakojama apie Kašmyre, regione, kur kadais taikiai sutarė tiek musulmonai, tiek induistai, atsiradusią meilę tarp induistės Bunji ir islamisto Nomano Šer Nomano, pasivadinusio klounu Šalimaru. Veiksmas vyksta Pačigame, tradicinio artistų meno miestelyje. Jaunuoliai įsimyli vienas kitą, susituokia, nepaisant religinių skirtumų ir nesutarimų. Meilė iš pradžių liepsnote liepsnoja, tačiau viską sugriauna karas – į Kašmyrą pradeda įžengti paksitaniečiai, naikindami viską iš eilės. Kaip rašoma, “Bunji <> ir klouno Šalimaro santuoka, kurią jie iškėlę rodė pasauliui kaip ženklą, yra netikro optimizmo simbolis“. O ir Bunji supranta, kad nori ištrūkti iš savo kaimo, bet kokia kaina…Ir kai šventėje šokėja Bunji pamato svarbų asmenį – JAV ambasadorių Maksą Ofiulsą, jai sužimba viltis iškeliauti iš Pačigamo.
Kitoje dalyje, “Maksas“, pasakojama apie Ofiulsą. Kiek nuobodžiai pradedama apie Indijos – Britanijos – JAV šalių politinius niuansus prieš ir po Antrojo pasaulinio karo. Tai lyg kontekstas visam kitam pasakojimui. Toliau kalbama apie žydų aškenazių kilmės Maksą – jo vaikystę Strasbūre, karą, pabėgimą ir tolimesnį gyvenimą Prancūzijoje. Maksas tampa žinomu žmogumi, ir štai, įsimyli kašmyrietę Bunji, su ja, jau turėdamas žmoną, išdykauja. Ši meilužė, pabėgusi į Indija, pasikeičia, pripranta prie narkotikų, degraduoja, galop susilaukia vaiko nuo Makso. Gimusi mergaitė, pavadinta Kašmyra, atsiduria Makso žmonos rankose, o Bunji priversta grįžti namo, į Pačigamą. Maksas, kilus nesutarimams, seniai jau pasprukęs iš Indijos.
“Klounas Šalimaras“ dalyje paaiškėja, kad Bunji Pačigame niekas nelaukia, ji jau paskelbta mirusia. Bunji pradeda gyventi viena, atsiskyrusi kalnuose. Jos vyras Nomanas prižada atkeršyti ir nužudyti savo buvusią pasileidusią žmoną, toks pat likimas laukia ir dukters bei ambasadoriaus Makso. Abi šeimos – tiek Bunji, tiek klouno Šalimaro – sutaria, kad žudyti nereikia, tik po tėvų mirties. Vėliau Nomanas į viską spjauna ir išeina kovoti, už Pakistaną. Pasakojama apie teroristų kasdienybę – apmokymus, islamizmą, kartu kalbama apie Kašmyro konflikto, kašmyriečių genocido pradžią.
Paskutinė dalis – “Kašmyra“ – tai buvusios Indijos likimas po tėvo nužudymo. Mergina susitaiko su tėvo mirtimi, galop net nukeliauja prie motinos kapo Pačigame (Nomanas – klounas Šalimaras savo pažadą įvykdo). Ji įsimyli savo tėvų gimtinę, Kašmyrą…Tuo metu jos tėvo žudikas yra pagaunamas, įkalinamas, tačiau po kelių metų pabėga iš kalėjimo. Nomano tikslas – nužudyti likusią auką, savo buvusios žmonos dukrą, Kašmyrą…kaip viskas baigsis, neatspės niekas.
“Klounas Šalimaras“ – tai sudėtingas pasakojimas apie meilę sunkiu gyvenimo aplinkybių metu; apie meilę, kuri peržengia istorinį kontekstą, bet ir baigiasi taip, kaip atsitinka visiems to krašto gyventojams – tragiškai. Apie meilę, kurią tradiciškai lydi neapykanta. Ir nemažai sužinome neapykantos anatomijos, keršto fiziologijos. O daugiausiai “pamatome“ Kašmyro – to prarasto gražaus krašto tarp kalnų, kur gyveno taikūs žmonės, dar Aleksandro Makedoniečio proanūkiai, mėlynomis ir žaliomis akimis…
Įstrigę:
Apie miestą: “Atviras miestas buvo nuoga šliundra, kviečiamai drybsanti aukštielnika ir gundanti visokiomis gudrybėmis.“
Apie lemtį: “Kiekvienas O’Dvajeris (britų leitenentas) <> turi Šahydą Udhamą Singhą (indas, nušovęs leitenantą 1940 m.), o kiekvieno Trockio laukia Merkaderas (same shit)“.
Apie feminizmą: “Jei yra būdas dauginis be vyrų <>, parodyk man jį, nes tada moterys galės turėti viską, ko nori, ir atsisakyti visko, ko joms nereikia“.
Apie gimines: “Giminės <> yra siauraprotė prasčiokiška viso nepasitenkinimo žemėje priežastis“.
Apie geismą: “Geismo dievas – plėšikas. Geismas – galingas, pavojingas, skausmingas, nevaisingas. Gašli moteris – laiko mina“.
2015 07 31:
Turinys: 8/10
Gylis: 8/10
Eiga: 8/10
Menas: 7/10
Ech…: 7/10
7,6
poligrafovicius 