K. Navakas „Žaidimas gražiais paviršiais“ (2003)

untitled

K. Navakas yra geras žaidėjas žodžiais – sakytum, kaip ir visi geri poetai? Na ne, nes jo žaidimas – tobula improvizacija, ir dar kaip rašė V. Sventickas, džiazo motyvais.

K. Navako muzika susideda iš keistų skiriamųjų ženklų eilėraščiuose. Ir iš tikrųjų, jei poetai (taip jis pats save ironiškai vadina, o saviironija, prašom įsidėmėti, yra geras ženklas) atsiranda noras eilėraščio eilutę pradėti dvitaškiu ar kelias pasviraisiais brūkšniais, kas mes tokie, kad piktintumėmės? Ypač, jei minėti keisti eilėraščio ženklai išties suteikia kūriniui tokį kitoniškumą, dinamiškumą. Daug ir šauktukų, klaustukų, vos ne penklinė su natomis, iš kurios tikrai pavyktų kažką sugroti///

: Bet! Neapsigaukime: jei tekste girdime saksofono solo, reiktų atkreipti dėmesį ir į kitas partijas, kitus instrumentus. K. Navako kūriniuose svarbūs ne tik gražūs paviršiai, bet dar gražesnis, nes stipriai gilus (prisipažįstu, ne visada man suvokiamas) vidus. “Žaidimas gražiais paviršiais“ ir yra kūryba: “Tu sau žaidi paviršiais –  / rašai“. Gi paviršius negali paslėpti, jis kaip tik atskleidžia turinį.

Šis išties magiškas – K. Navako pasaulis toks elegiškas, braviūriškas (nusirašiau nuo knygos galinio viršelio, čia V. Sventicko mintys), elegantiškas, kartais – melancholiškai didingas. Netrūksta dramatiškumo, netikėtumo ( “Išsižudė mano draugai!“). Čia gyvena Mocartas (kepa kiaušinienę), Gretchen, Bergas, Konradas Valenrodas, visas klasikų “rinkinys“. Kai kurie eilėraščiai persmelkti tokia keista dvasia, kurią net sunku nusakyti – gal tai išties mačerniška elegija, ar koks ten velnias? Ar chirico’iškas siurrealizmas? Trumpai tariant, toks mistinis rinkinys: veiksmo vieta – beveik visada – miestas, namai, kambariai; veikėjai – klasikai, koks Mocartas, Bergas, mes, tu; veiksmas – dramatiškas, greitas; finalas – netikėtumas, staigus praregėjimas, kirtis. Ir visą tai – po gražiais paviršiais, ech…

Įstrigo laiko ir žmogaus santykis: “laikrodžiai / nebesaugos mūs valandų“; “ar jauti kaip sekundė tave sutaupo?“, “kas gi jų valandų jiems nepaliko?“. Ne mes esame laike kaip bėgančioje upėje, bet laikas veikia, vyksta mumyse. Nice!

 

/// gražus žaidimas šis.

: bet! Pažaiskim dar

o pakeleive – – –

 

2016 01 29:

Turinys: 8/10

Gylis: 10/10

Eiga: 10/10

Menas: 10/10

Ech…: 9/10

9,6

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s