Hju Glaso legenda (2015)

1

Neseniai teko matyti šį visų tiek komentuojamą, aptarinėjamą filmą. Po peržiūros supratau, kad tai išties reikia daryti – komentuoti, aptarinėti, diskutuoti, kad tai filmas, kuris nepalieka abejingų – ir, kas svarbiausia, gerąja prasme.

Taip, su filmų pavadinimais mūsų žemelėje sekasi nekaip…Labai norėčiau pamatyti, kuris iš sėdinčių savo planktoninuose ofisuose sugalvojo vieną žodį revenant, kuris anglakalbiuose kraštuose galėtų reikšti sugrįžimas, bandant “pritempti“, gal net prisikėlimas, sugalvojo paversti kažkokia legenda…Juk net Wikipedijoje viskas paaiškinta, ir nors google.translate siūlo versti iš prancūzų kalbos, kur revenir reiškia tą patį sugrįžimą, net ir norint, neįmanoma sugalvoti dabartinės nesąmonės. Anyway, filmas nuo to nepasikeičia, o jei kažkokie imbecilai galvoja, kad įmesk į pavadinimą žodį “legenda/nuotykiai/meilės istorija“, ir pardavimai iškart šoks aukštyn, na…jie ir taip gyvenimo nuskriausti.

Kitą vertus, persigalvojau – semiotiškai, filologiškai ir dar kitaip, pasąmonėje sugrįžimas, prisikėlimas skamba neįtikėtinai geriau nei visa kita. Užsimerkime ir skambant tai minimalistinei muzikai, atsiminkime, kaip Hju ropoja, grįžta tikslo link…kokia dar blyn legenda!

9

Filme pasakojama apie gūdžius 1823 metus laukiniuose Vakaruose, kai būrelis amerikiečių, dėl kailių bemedžiodami žvėris, yra užpuolami indėnų. Vos pavykus pabėgti, žuvus daliai vyrų, medžiotojų vedlys Hju Glasas yra beveik mirtinai sužalojamas meškos, taigi visi vyrai atsiduria nepavydėtinoje padėtyje…Iš pradžių bandę tempti sužeistąjį forto link, po kurio laiko medžiotojai pasidalina į du būrius. Vienas tęsia žygį namų link, kiti gi bando slaugyti Hju, kol jis kiek atsigaus. Deja, blogietis Džonas Fidžeraldas (akt. Tom Hardy), likęs su sužeistuoju, jo akyse nužudo Hju ir indėnės sūnų Sakalą, gudrumu įtikina likusi kompanioną bėgti link forto, paliekant Hju numirti…

Jei filmas startuoja puikia susišaudymo scena tarp indėnų ir baltaodžių, tai Hju atsigavimas, prisikėlimas ir bandymas grįžti namo toliau kelia vis didėjančią įtampą. Iš pradžių šliauždamas, vėliau ropodamas, šlubuodamas, kartais net plaukdamas lediniu vandeniu, šis padaras Hju, apsigaubęs storu lokiu kailiu, miegodamas arklio kūne, ėsdamas bizono kepenis (spauda kalba, kad režisieriaus nurodymu DiCaprio išties turėjo taip pasitreniruoti…niam niam) artėja tikslo link. Hju gyvena dėl vieno – dėl keršto. Keršto už sūnų, už išdavystę, už palikimą likimo valiai…

7

Filmo pabaiga išties dviprasmiška – aišku, Hju atkeršija, aišku, laimi gėris, tačiau paskutinė scena glumina: negi išties, pasiekus tikslą, daugiau nieko nebereikia? Ar tikrai vien negatyvūs jausmai, tas demonas viduje, gali palaikyti žmogų gyvą ekstremaliausiomis sąlygomis, o pasiekus tikslą, atsiradus ramybei, nejau viskas iškart sustoja? Pažiūrėsit ir nuspręsit, man pabaiga tokia šiek tiek strange

6

Keistumo filme daug ir kitur – ir man tai labai patinka…Kad ir kiek apdovanojimų, ordinų ir pagyrų gaus šio filmo režisierius, kažkodėl visur pabrėžtinai kirčiuojamas, Alejandro Gonzálezas Iñárritu, jis yra Diẽvas. Tikrai, dar pernai visiems susuko galvas su savo “Žmogum – paukščiu“, o šiemet – prašau! O kur dar “Babelis“, “21 gramas“, “Meilė – kalė“, “Biutiful“… Jei Iñárritu būtų sukūręs nors vieną iš šių filmų, jis jau tada būtų įrašytas kino istorijoje, o dabar turime gyvą klasiką, kuris sustoti nežada, ir labai gali būti, taps pirmuoju režisieriumi, kuris gaus Oskarą už režisūrą du metus iš eilės. Liuks!

O iš visos šios istorijos galime pasimokyti to, jog talentas ir skurde blizga –  Iñárritu pradėjo kaip nepriklausomas kūrėjas, Meksikoje, kol galop “prasimušė“ Į JAV. Kanai, Venecija, Holyvudas – jis jau dabar turi viską, kas įmanoma. C’mon, visokių 15 metų pasenusių Redirected‘ų/popsiškų ir sugadintų Blindų/plintusinių Patriotų/sermėgiškų Saulių ir Paulių ir kito kermošiaus kūrėjai, sakot, trūksta pinigų? Niekas nefinansuoja, neapsimoka, nėra įdirbio? Smegenų ir talento, tai tikrai trūksta 🙂

Anyway, neįsijaučiant apie mūsų kino rinką, “Hju Glaso legenda“ nuo pat pirmųjų sekundžių žavi savo vaizdu – neveltui operatorius Emmanuel Lubezki jau pernai už “Žmogų – paukštį“ gavo Oskarą, duodu kepurę pridėti, gaus ir šiemet. Nežinau, kaip jis ten filmavo, ar su plačiakampiu objektyvu (kaip pasakoja žinovai), ar su kokiu dronu, bet viskas tobula. Kalbant apie veiksmo scenas – turiu omenyje, susišaudymo, Hju kovos su meška – čia išvis yra viršūnė! Viskas taip kraupiai tikroviška…Pritariu tai minčiai, rastai internete – net 3D filme nebūtų tikroviškiau, nei dabar, kai meška, rodos, pagriebs ir tave su letena. Smulkmena, bet irgi įstrigusi – nuo veikėju kvėpavimo rasojantis objektyvas, atrodo kaip dokumentika ar realybės šou. O kur dar gamtos vaizdai – dangus, žvaigždės, kometa, miškas, net kiekvienas krūmynas, atrodo, turi kažką. Kameros darbas – tobulas, ir taškas.

Kalbant ir galbūt lyginant su mūsiškiais filmais, seniai turėjau vieną viziją – iš naujojo “Tado Blindos“ iškirpti lietuviškos gamtos vaizdus, ten kur I. Norkutės muzika bei kitos grožybės, va ir būtų šedevras. “Tado Blindos“ operatorius R. Greičius yra lietuviškas E. Lubezki, gaila, neturime lietuviško Iñárritu.

Kalbant apie filmo režisūra, kyla įvairių minčių. Šiaip po filmo jaučiausi išties “apsinešęs“, kaip rašo kiti komentatoriai, toks keistas nesvarumo jausmas – man tai kaip gero filmo ženklas. Vis dėlto, filmo scenarijus toks, kad nors ir gėrimės gražiais vaizdais, kenčiame kartu su Hju, bet per tas 2,5 val. stebėti vien minėtą žygį keršto link, tai šiek tiek nuobodoka. Netgi sugalvojau – jei būtų kitas režisierius, jei kitas operatorius, galbūt kiti aktoriai, šis filmas išvis būtų ties nesėkmės riba…Laimei, turime nemažai saldainiukų, kitaip tariant, desertas šioje puotoje – kalbu apie tokias smulkias detales, kurias teisingai pastebėjo A. Tarkovskio gerbėjai:

Išties, paukščiukai iš krūtinės – magiško siurrealizmo, kurio pilna G. G. Marquezo kūryboje (“Ilga kaip šimtmečiai diena“ ir kt.), ženklas. “Hju Glaso legendoje“ yra ir siurrealizmo, ir A. Tarkovskio pasaulio elementų. Kai kurios detalės – iš Lars von Trier’o. Neapleidžia mintis, kad Iñárritu išties ekspermentavo – bandė padaryti kažką tokio savito, kiek tarkovskiško, bet visą tai perleisti per visiems suprantamo pasakojimo – dramos, prizmę. Jis rizikavo neišpildyti nei vieno, nei kito, tačiau išties, Hju Glaso legendoje“ nėra nei “Stalkeris“, nei “Grėsmingas aštuonetas“, nei “Melancholija“. Tačiau dėl to juntamo apsvaigimo po šio filmo – kad ir ką panašaus Alejandro Gonzálezas Iñárritu bedarytų, verta…

8

Taigi, kas dar įstrigo be tobulo vaizdo ir nepaisant keisto scenarijaus, stiprios režisūros? Muzika? Ji tokia minimalistinė, tačiau sėdint kino teatre efektinga, įtraukianti. Pagrindinį motyvą atsimenu iki šiol,  bet kadangi tai ne radijui skirtas garso takelis, jo funkcija ir išlieka būti filmo dalimi. Su muzika viskas tvarkoj, nieko per daug neprikiši.

Vaidyba ir aktoriai? Patiko vieno komentatoriaus mintis, kad ne DiCaprio reiktų ploti, bet operatoriui…ir tai iš dalies yra tiesa. Taip, pagrindinis veikėjas įtikinantis, tačiau daugiausia liaupsių vėlgi turėtų atitekti grimo meistrams – ne veltui visas špakliavimas ir žaizdų “padarymas“ DiCaprio trukdavo po 5 val. Taigi, už kostiumus ir grimą nusimato dar vienas (0 jų tikriausiai bus nemažai) Oskaras. Na, o DiCaprio šio prizo kažin ar vertas – tiesiog vaidmuo čia toks, kad ne kažką beišspausi. Kelios jautrios scenos iš arti, kurios kaip ir nieko, ir daug bėgimo, šaudymosi, keliavimo. Jokių ilgesnių pokalbių, dialogų…Hju Glasas kenčiantis, mirštantis, bet kaip suvaidinti gulintį ir beveik be sąmonės vargšą, kad būtum pats geriausias aktorius pasaulyje? Tai padaryti beveik neįmanoma. Na, nebent Kino meno ir mokslo akademijos atstovai nuspręs, kad DiCaprio jau laikas kažką gauti?

5

Pasikartojant, tas kameros buvimas arti personažo, kai stambiame plane matome veidą, kai net kamera aprasoja nuo personažo kvėpavimo, šiame filme sužaidžia įtikinančiai. Tai būdinga muilo operoms, bet šiuo atveju, šalia tokių kietų grumtynių,  tarkovskiškos gamtos, slysta kaip per sviestą. Bet ar mes pamatysime ir tinkamai įvertinsime visus DiCaprio veido virptelėjimus?

2

Gi blogiuko vaidmuo, kurį suvaidino aktorius Tom Hardy, va čia tai kitas reikalas – toks ūsuotas, su kaubojišku sleng‘u maurojantis Fidžeraldas yra savo vietoje, savo laiku. Nežinau, ar jis kam nors nominuotas, bet kažkur giliai krebžda nuojauta, kad jis kietesnis už DiCaprio. Bent jau šiame filme.

4

Kas dar?

Kaip jau sakyta, užtenka čia kalbėti, reikia žiūrėti.

2016 02 05:

Režisūra: 9/10
Vaidyba: 9/10
Scenarijus: 8/10
Muzika: 9/10
Kamera: 10/10
9

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s