Peter Hoeg “Panelės Smilos sniego jausmas“ (2007)

rodyklė

Kaip ir vienas kolega, internete rašęs atsiliepimą apie šį pusiau detektyvinį, pusiau fantastinį romaną, taip ir aš, šią knygą pirkau todėl, kad buvo akcija. Galbūt todėl kurį laiką knygos neskaičiau – nusipirkau, sutaupiau ir pasidėjau į lentyną. Tipiškai lietuviška? Tikriausiai.

Prieš kelis metus visgi “nugalėjau“ šį romaną, dabar perskaičiau dar kartą. Kiekvieną sykį, žiūrėdamas į knygą lentynoj, atsimeni tarsi bendrą vaizdą apie ją – va ta tokia, o ana – šitokia. Po pirmos pažinties “Panelės Smilos sniego jausmas“ man atrodė keistas, bet įtraukiantis, įdomus romanas. Tą patį galėčiau patvirtinti ir dabar.

“Panelės Smilos sniego jausmas“ – tai pasakojimas apie moterį, jos nuotykius nedraugiškame vyrų pasaulyje. Tai kartu pasakojimas apie moterį iš kitokio pasaulio, bandančią pritapti dabartiniame.

Anyway: Smila Jaspersen – Grendlandijos inuitės (vietinės eskimės) ir danų gydytojo dukra. Kažkada jos tėvas, pasaulinio garso anesteziologas, vedė vietinę eskimę, jiems gimė Smila. Vėliau motina žuvusi, tėvas su dukra persikėlę gyventi į Daniją. Smilai adaptuotis prie naujojo gyvenimo sekėsi ne kaip – ji, užaugusi tarp ledo, sniego ir šiaurės pašvaisčių, iki šio nemoka gyventi daniškai. Smila – šalta, neįsimylinti, bejausmė mergina. Jai patinka tik skaičiai ir ledas. Jai atgrasūs mandagūs, bet paviršutiniški danai. Smila – buvusi judėjimo prieš Grendlandijos sujungimą su Danija narė. Romane išties daug dėmesio skiriama inuitų integracijos į visuomenę klausimams, išlikusioms socialinėms nelygybėms, savo identiteto paieškai.

“Panelės Smilos sniego jausmas“ – “moteriškas“ detektyvas: pasakojama Smilos vardu, pirmuoju asmeniu. Pati istorijos pradžia – lyg ir nekalta: nuo stogo netyčia nukrenta ir žūsta Smilos kaimynės berniukas, grendlandas  Izaijas. Policija įtaria nelaimingą atsitikimą, tuom byla ir baigta. Vis dėlto Smila, profesionali glaciologė (ledo tyrimų mokslininkė), iš pėdsakų sniege supranta, jog berniuką kažkas smarkiai išgąsdino, ir visą tai – žmogžudystė. Kadangi prisideda dar keletas papildomų detalių, Smila pati savarankiškai pradeda tirti šią bylą…

Knygos puslapiuose gimsta tikra drama – gaisras ir sprogimas laive, policijos agentai už namo kampo, kelionė ledlaužiu su kriminaline kompanija į ledyną, ieškant paslaptingo objekto…išties, atsiveria tarsi kita karalystė. O už viso to slepiasi Smila – atrodanti trapi (bet tik iš pirmo žvilgsnio), bet užsispyrusi 37 – erių metų grendlandė; nekenčianti vyrų, bet pagaliau pradedanti pažinti meilę; šalta kaip ledas, bet svajojanti apie gyvenimą ant sniego…

rodyklė2

Knyga patiko dėl puikaus autoriaus (vyro!) gebėjimo pateikti moters vidinį pasaulį – tikrai nenustebčiau, jog viską parašė moteris, jis tik pasirašė! Skaitant tamsiais žiemos vakarais, žavi taikliai aprašytos nuotaikos, personažų tipažai, vidinis jų pasaulis. Patiko ir vos ne ištisi glaciologijos kursai – kai pagrindinė veikėja pasakoja apie matomas sniego bei ledo rūšis – pakas, firnas, ledėsiai, ižas ir pan. Romane daug medicininių, kitų mokslinių terminų – tai suteikia įtikinamumo. Inuitų kalba išvardintos visos sniego rūšys – quinak, pirhuk ir t.t. – tikra autentika.

Nelabai žavėjo pati romano eiga – pagrindinei veikėjai beveik visada tobulai sekdavosi. Jei tai dar ne fantastika, tai mažu mažiausiai neįtikinama…Nelabai patiko ir pačios fantastikos įpynimas romane – viskas beveik tobula, bet kai beveik ties kulminacija prasideda vos ne Alien vs. Predator, nelabai veža

…Žiūrint vėl į lentynoje gulinčią knygą, teigiamos emocijos laimi – tikrai skaityčiau dar kartą.

2016 04 09:

Turinys: 7/10

Gylis: 7/10

Eiga: 7/10

Menas: 7/10

Ech…: 7/10

7