Erri De Luca “Montedidijus“ (2005)

untitled

Ši knyga lentynoje gulėjo daug metų – neskaityta, kažkieno atiduota su krūva kitų knygų. Galiu drąsiai teigti – be reikalo.

Nieko nežinau apie autorių – taip, jis italas, ne tik rašytojas, bet ir kino kūrėjas, visuomenės veikėjas, kilęs iš Neapolio.

“Montedidijus“ – tai lakoniški eskizai, trumpi Baricco “Šilko“ stiliaus pasakojimai apie berniuką iš Neapolio.  Šis gyvena “Dievo kalne“ (taip vadinasi miesto rajonas – tokiu pat pavadinimu yra ir miesto dalis Jeruzalėje); jau sulaukęs trylikos ir pabaigęs penkias klases, pradeda dirbti, o tiksliau – padėti meistrui staliui.

Nėra aiškus berniuko vardas, o trumpuose jo kasdienybės vaizdeliuose alegoriškai kalbama apie brendimą, virsmą vyru, aistrą moteriai, jauno žmogaus gyvenimą dideliame mieste virsmo metu. Pagrindinį veikėją lydi keisti personažai – emigravęs žydas – batsiuvys Rafaelis, dirbantis kartu, kuriam ant kupros dygsta sparnai; namuose lydinčios dvasios, kurios kartais net paliečia gyvuosius; pats Neapolis sentimentaliai vaizduojamas kaip didelis, kosmopolitinis miestas, pilnas visokio plauko veikėju, tarp kurių bando išgyventi ir pagrindinis veikėjas.

Patiko pasakojimų lakoniškumas, įžvalgumas, gyvenimiškumas; kai kuriuose komentaruose išties lyginama su Baricco ar Marqueso kūryba. Iš lietuviškų autorių kiek panašu į A. Granauską, o man asmeniškai ir į A. Šlepiko vaizdelius. Yra švelnios erotikos motyvų; pagrindinio veikėjo prisirišimas prie bumerango – kasdieninis treniravimasis, nešiojimas su savimi, vos ne tapęs ritualu – panašus į vyriškėjimo laukimą. Keistas, bet žavus vertėjo noras neapolietiškus žodžius (o ši kalba kiek skiriasi nuo italų) perteikti biržiečių tarme.

Nepatiko fantastikos elementai – sparnų dygimas berniuko draugui Rafaeliui istorijos pabaigoje (išsiritęs angelas ar kažkas pan.?), visokios dvasios ir kiti marazmai…vis tiek ne Marques’as. Pats finišas kiek keistokas, neįtikinantis.

Erri De Luca “Montedidijus“ – magiška, įstabi istorija apie berniuko virtimą vyru. Skaityti, negalima neskaityti.

Įstrigę:

Auga: “Jai trylika, ir jos krūtys auga greičiau nei mano bumerango lavinami raumenys.“

Carpe diem: “Dien yr kųsnel’s“ (“Diena yra tik kąsnelis“).

Apie sparnus: “Sparnai skirti angelams, žmogui jie per sunkūs. Žmogaus skrydžiui turėtų užtekti maldos.“

Apie kalbą: “Italų kalba neturi seilių, o neapolietiškoji spjūviu iš burnos žodžius sulipdo.“

Apie širdį: “Tuk tuk, tavo širdis lekia, net kai stovi, tavo krūtinėje gyvena vaikėzas, mėtantis akmenis į sieną.“

2016 07 05

Turinys: 7/10

Gylis: 8/10

Eiga: 7/10

Menas: 8/10

Ech…: 7/10

7,4

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s