Matt Ridley “Raudonoji karalienė“ (2013)

rodyklė

Tai pirmoji mano knyga, kuria perskaičiau…atsisiuntęs į savo išmanųjį. Iš ten iš skaičiau, gadindamas akis tamsiais vakarais. O kas svarbiausia, knygą galima gauti už dyką, kaip ir kitas “kietas“ – tereikia nueiti į “Mokslas visiems“:http://lma.lt/lt/es-sf-projektai/nacionalines-mokslo-populiarinimo-priemoniu-sistemos-sukurimas-ir-igyvendinimas-2007-2013/mokslo-populiarinimo-serijos-mokslas-visiems-knygos

Man tai primena vaikystės laikus, kai turėjau ir – beje – perskaičiau visas tris “Pažinimo džiaugsmo“ knygas. Aišku, negaliu sakyti, kad viską supratau, bet…Žadu skaityti ir kitas knygas iš ten esančių, tikrai verta.

rodyklė2

“Raudonoji karalienė“ – knyga apie lytį ir žmogaus prigimties evoliuciją. Skamba sausai ir moksliškai, darviniškai ir tikrai neįdomiai. Tik pradėjęs skaityti, negalėjau sustoti jau vien todėl, kad pasakojimo stilius yra įdomus, toks britiškai sąmojingas, o tai apie ką kalbama, tikrai turėtų būti įdomu kiekvienam (o kas keisčiausia – knyga išleista 1993 metais, ir tik dabar išversta į lietuvių kalbą).

Taigi – kokia yra žmogaus prigimtis (kalbame apie mūsų bendrą prigimtį – kas daro žmogų žmogumi)? Kaip prigimtis keitėsi, evoliucionavo? Ar tikrai lytiškumas – prigimties svarbiausias bruožas? Na gerai, įdomesnis klausimas – kam mums reikalingas seksas, juk galėtumėm daugintis kaip kokios bakterijos, skildami per pusę? Kam reikia dviejų lyčių, vyro ir moters?

Tai tik grietinėlė, o kur visas tortas…knygoje aptariama viskas – nuo sekso iki moters potraukio vyrams su BMW, nuo gėjų / lesbiečių iki grybų dauginimosi (o šie, pasirodo, turi keliasdešimt tūstančių lyčių, jei aš neklystu). Galvoje po tiek daug informacijos kažkas liko, ir tai esminės žinios apie mus, pagal autorių, prijaukintas žmogbeždžiones. Liko ir daug neatsakytų klausimų, kuo autorius ir apts visai nesigėdija.

Beje, sąvoka “Raudonoji karalienė“ visai nesusijusi su seksu. Tai personažas iš “Alisa stebuklų šalyje“ – ten tokia šachmatų karalienė visą laiką bėga, bet niekur nenubėga, nes kartu sukasi ir žemė. Tai gana nauja samprata evoliucijos teorijoje, kad visa mūsų pažanga yra reliatyvi: “Sausakimšomis Londono gatvėmis automobiliai juda ne greičiau nei arklių traukiamos karietos prieš šimtą metų. Kompiuteriai neturi įtakos produktyvumui, nes žmonės išmoko palengvintas užduotis komplikuoti ir kartoti.“

Pabaigai, apie knygos svarbą: “Žmogaus prigimties atradimas bei aprašymas ir jos skirtumų, palyginti su kitų gyvų organizmų prigimtimi, išaiškinimas yra tokia pat įdomi užduotis, kaip bet kuri iškilusi mokslui, – prilygstanti atomo, genų ir Visatos kilmės paieškoms. Tačiau šios užduoties mokslas vis vengė. <>Štai kodėl mokslas, taip šaltakraujiškai sėkmingai išanalizavęs didįjį sprogimą ir DNR, pasirodė įspūdingai, visgi yra nepajėgus išsiaiškinti to, ką filosofas Deividas Hjumas (David Humes) pavadino užvis svarbiausiu klausimu: kodėl žmogaus prigimtis yra tokia, kokia ji yra?“

Tai knyga, kurią tikrai verta, net ir reikia, skaityti. Hau!

Sex and rock and roll: “Kokią paslaptį Ievai atskleidė gyvatė? Kad ji galinti suvalgyti kažkokį vaisių? Fui! Tai eufemizmas. Tas vaisius buvo kūno pažinimas ir tai suvokė visi – nuo Tomo Akviniečio iki Miltono. Iš kur jie tai sužinojo? Pradžios knygoje niekur nėra nė menkiausios užuominos apie tokią lygtį: uždraustas vaisius lygu nuodėmė, lygu seksas. Mes tai žinome, nes toks svarbus žmonijai gali būti tik vienas dalykas. Seksas.“

Apie gyvenimą: “Kodėl tas vyras pamilo tą moterį? Nes ji graži. O kodėl svarbus grožis? Mat žmonės dažniausiai yra monogamiški ir vyrai savo partnerių atžvilgiu išrankūs; grožis rodo jaunystę ir sveikatą, o tai, savo ruožtu, liudija vaisingumą. Kodėl tas vyras taip rūpinasi partnerės vaisingumu? Jeigu jis to nedarys, jo genus nustelbs genai tų, kurie tai daro.“

Apie lytiškumą: “Lytiškumas eina koja kojon su liga. Jis naudojamas parazitų pavojui įveikti. Organizmams reikia būti lytiškai aktyviems, kad savo genais per žingsnį užbėgtų už akių parazitams. Vyrai šiaip ar taip neliks be darbo; jie – moterų draudimo polisai, užtikrinantys, kad jų vaikų nenušluos gripas ar vėjaraupiai (jei tai paguoda). Moterys įsileidžia į savo kiaušinėlius spermą, nes priešingu atveju gimę kūdikiai būtų taip pat pažeidžiami pirmojo parazito, kuris įveiktų jų spyną.“

Mūsų prigimtis trumpai: “Nuo tada, kai mes buvome medžiotojai-rinkėjai, jokių genetinių permainų neįvyko, bet giliai šiuolaikinio žmogaus prote yra įsišaknijusi paprasta vyro medžiotojo-rinkėjo taisyklė: mėgink užgrobti valdžią ir ja pasinaudojus sugundyti moteris gimdyti įpėdinius; stenkis kaupti turtą ir pirktis meilės nuotykius su kitų vyrų žmonomis, kurios gimdys pavainikius. Tai prasidėjo nuo vyro, kuris mainais už trumpą meilės nuotykį pasidalijo vertinga žuvimi ar medumi su patrauklia kaimyno žmona, ir tęsiasi lig populiariųjų žvaigždžių, kurios sodinasi į savo mersedesus topmodelius. Nuo žuvies iki mersedeso istorija nepertraukiama: per odas ir karolius, plūgus ir galvijus, kardus ir pilis. Turtas ir valdžia – kelias pas moteris; moterys – kelias į genetinę amžinybę.
Panašiai ir šiuolaikinės moters prote glūdi tas pats esminis medžiotojos rinkėjos
skaičiuoklis, visai neseniai gerokai evoliucionavęs ir pasikeitęs: stenkis įsigyti vyrą-aprūpintoją, kuris maitins šeimą ir prižiūrės jūsų vaikus; stenkis susirasti meilužį, kuris perduos tiems vaikams geriausius genus. Jai labai pasiseks, jei visa tai galės suteikti vienas vyras. Tai prasidėjo nuo moters, kuri ištekėjo už geriausio nevedusio genties medžiotojo ir patyrė meilės nuotykį su geriausiu vedusiu medžiotoju, taip užsitikrindama, kad jos vaikai bus sočiai aprūpinti mėsa. Tai tęsiasi iki turtingo finansų magnato žmonos, pagimdžiusios vaiką, kuris užauga labai panašus į jos raumeningą asmens sargybinį. Vyrai išnaudojami kaip tėviško rūpinimosi, turto ir genų tiekėjai. Ciniška? Nė pusė tiek, kiek daugelis žmonijos istorijos pasakojimų.“

Apie kitos pusės išsirinkimą: “„Ir ką, po galais, ji jame įžvelgė?“ – klausiame mes apie nuobodų ir nesėkmingą manekenės vyrą, tarsi egzistuotų kažkokia slapta jo vertybė, kurios nepastebėjome. „Ir kaip jai pavyko tokį nusitverti?“ – stebimės, matydami daug pasiekusį vyrą, vedusį negražią moterį. Atsakymas toks: kiekvienas instinktyviai žinome savo sąlyginę vertę. Briusas Elisas atskleidė, kaip mes valdome šį „rūšiuojamojo poravimosi“ modelį. Jis išdalijo trisdešimčiai studentų sunumeruotas korteles, kurias jie prisiklijavo ant kaktos: dabar kiekvienas galėjo matyti kito numerį, bet niekas nežinojo savojo. Jiems buvo liepta susiporuoti su didžiausiu skaičiumi, kokį galės rasti. Merginą su skaičiumi „trisdešimt“ ant kaktos išsyk apsupo šurmuliuojanti minia. Jos lūkesčiai šokteli, ji atsisako poruotis su bet kuo ir ima ieškoti trisdešimčiai artimo skaičiaus. Tuo metu pirmu numeriu pažymėtas žmogus, kurį laiką mėginęs įrodyti savo vertę trisdešimtajam, nuleidžia kartelę ir leidžiasi skale žemyn, vis sužinodamas apie savo žemą statusą, kol galiausiai čiumpa pirmą jį priėmusį, – tikriausiai skaičių du.“

Na, o čia esmių esmė. Ir už dyką: “ Žmogus yra pats save prisijaukinęs gyvūnas, žinduolis, žmogbeždžionė, visuomeniška žmogbeždžionė; žmogbeždžionė, kurios patinai imasi iniciatyvos mergindami, o patelės paprastai palieka savo bendruomenę, kurioje gimė; žmogbeždžionė, kurios vyrai yra grobuonys, o moterys – žolėdės pašarininkės; žmogbeždžionė, kurios patinai yra sąlygiškai hierarchiški, o patelės – sąlygiškai lygios; žmogbeždžionė, kurios patinai neįprastai daug investuoja į savo atžalų auginimą, aprūpindami savo partneres ir vaikus maistu, saugodami juos ir bendraudami su jais; žmogbeždžionė, kurios monogaminiai porų ryšiai yra taisyklė, bet daugelis patinų patiria meilės nuotykių ir kartais praktikuoja poligamiją; žmogbeždžionė, kurios patelės, susiporavusios su žemą padėtį užimančiais patinais, dažnai apgaudinėja savo vyrus, kad gautų aukštesnę padėtį užimančių patinų genų; žmogbeždžionė, kuri patyrė neįprastai intensyvią abipusę seksualinę atranką, kad daugelis patelės kūno bruožų (lūpos, krūtys, liemuo) ir abiejų lyčių protas (dainos, konkurencingos ambicijos, statuso siekimas) būtų naudojami varžantis dėl partnerių; žmogbeždžionė, kuri išsiugdė neįprastai daug naujų instinktų mokytis iš asociacijų, bendrauti kalba ir perduoti tradicijas. Bet vis tiek žmogbeždžionė.“

images

2016 07 24

Turinys: 9/10

Gylis: 9/10

Eiga: 10/10

Menas: 6/10

Ech…: 8/10

8,5

1 mintis apie “Matt Ridley “Raudonoji karalienė“ (2013)

  1. Nebloga recenzija. Ir dėkui už naudinfą nuorodą straipsnio pradžioje.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s