Pradedant pasakoti apie šio viskio skonį ir aromatą, reiktų trumpai, pažinimo dėlei, prisiminti kai kuriuos faktas: pavadinime minimas Kentukis, savaime suprantama, reiškia, kad Jim Beam ir yra distiliuojamas JAV, Kentukio valstijoje,. Konkrečiau – Jim Beam distilerijoje, Clermont kaime. Verta prisiminti, kad ši valstija nuo seno gardėja savo stipriaisiais gėrimais – netgi yra tvirtinama, kad Jim Beam’o įkūrėjas ir galėtų būti vienas pirmųjų, pradėjęs distiliuoti burboną. Yra ir kitų legendų bei istorijų, bet Kentukio viskis, arba burbonas, žinomas visiems, o jo atsargos skaičiuojamos milijonais galonų (nepatvirtintais FB “Neįtikėtini faktai“ šaltiniais).
Verta prisiminti, jog burbonas irgi dalykas rimtas: jei nori distiliuoti gėrimą ir vadinti jį burbonu, reikia, jog veiksmas vyktų JAV; bent 51 proc. spirito (bet ne daugiau 80 proc.) statinėje būtų kukurūzinės kilmės. Dar būtina, kad statinės būtų naujos, ąžuolinės (gero lobizmo JAV medkirčiams pavyzdys). Visais atvejais Kentukis šiose srityse pirmauja. Kai kas paprieštarautų dėl Tenesio valstijoje gaminamo “Jack Daniel’s“ – burbonui jis nekonkurentas, jie save laiko Tenesio viskio distiliuotojais. Va kokie…(o realiai, skiriasi tik prafiltravimas pro anglies filtrus. JAV moka sukti biznį ir rinkodarą).
Pavadinime esantis žodis “straight“ (liet. tiesus) reiškia, kad gėrimas atitinka visus išvardintus reikalavimus, ir taip pat pagal įstatymus buvo brandintas ne mažiau dviejų metų. Pavadinimas lyg ir iššifruotas.
Internete apie šį burboną rašoma: “Populiariausias pasaulyje burbonas.“ Hmm…jei burbonas, tai tikriaus. Jei viskis iš kukurūzų, tikrai norėčiau pamatyti “Jack’s Daniels“ pardavimus…
“Amerikos užkariavimo pionieriai, įsikūrę Kentukyje, derlingoje žemėje užaugino gausius kukurūzų derlius. Jacobas Beamas <kiti rašo Johannes Boehm, jis, pasirodo, vokiečių kilmės bičas> įsteigė malūną ir už savo paslaugas prašydavo atseikėti dalį kukurūzų. Gautą užmokestį jis panaudodavo gaminti namuose viskį. Jį ragaudavo su šeima ir draugais. Tik po 1795 metų jo talentą įvertinti galėjo visi. Tuomet įkurdinta įmonė yra viena seniausių Jungtinėse Valstijose. “Jim Beam“ gamykla galėtų būti laikoma modernizacijos ir automatizacijos pavyzdžiu. Tačiau “Jim Beam“ ragaujantys burboninio viskio mėgėjai gali būti tikri, kad Jacobo Beamo vaikaičiai 200 metų saugojo ir išlaikė “Kentucky Straight Bourbon Whiskey“ slaptą gamybos formulę.“
Gal jau užtenka pezėti, geriau pauostom stakaną: kvapas, kaip ir visų burbonų, malonus. Gaivus, saldus, vanilė – kaip visada. Nėra tiek medžio, kaip “Jack’s Daniels“ ar “Kentucky Jack“. Skonis – taip pat saldus, vanilinis, dvelkteli ir nedaug medžio (ąžuolo?) ar sumedėjusio kukurūzo, ką aš žinau…Asmeniškai skaniau nei “Jack’s“, ir to vadinamo “acetono“ man kaip tik čia mažiau. Skanu. Poskonis – saldu, yra ir kažko aštresnio, spirito ar čili, aš nesuprantu (ragavau gryno). Gal razinos, ga; slyvos, kas čia žino…bet tikrai nieko.
Išvados gali būti tik tokios: gerai, kad kažkas seniai seniai sugalvojo kukurūzus ne malti, o iš jų daryti gėrimus. Kiekvienas fermeris tą darė vis kitaip, vis savaip, nieks jam negalėjo paaiškinti – dėl to ir atsirado tokia gausybė šito džiaugsmo, šito amerikietiško burbono…O iš tikro, žiūrėdamas į kukurūzo burbuolę, negali net įtarti, kiek galima iš jos pagaminti. Ir “Jim Beam White Label“ yra puikus pavyzdys, kad kartais išeina išties neblogai. Man jis skanesnis nei pas mus taip išpopuliarintas džekuti, ir taškas.
P.S. Geras ir anas, reiks artėjančių švenčių proga padaryti degustacija ir palyginti.
2016 10 22:
Kvapas: 9
Skonis: 9
Poskonis: 9
Iš viso: 9
poligrafovicius 