A. Marčėnas “Angelas“ (1991)

download

Kaip taikliai recenzijoje rašo Jurgis Kunčinas, “antroji poeto knyga nėra nei nesėkmė, nei stulbina atradimais.“ Iš tikrųjų, kiek suprantu apie poeziją, šis “Angelas“ savo viduje turi kažką panašaus į kai kuriuos Radausko eilėraščius (kai kurie eilėraščiai sudėlioti gana tankiai, yra toks savotiškas žodžių parinkimas ir jų skambėjimas – atrodo labai estetiškai); yra ir Širvio (ne apie beržą, bet panašiai), gal net ir V. Mačernio įtakos (tikrai yra apie “mūsų gentis“ kažkas ir pan.). Nesu daug skaitęs G. Patacko, bet jaučiasi ir šiam būdingas tiesmukiškumas, kandumas, šiukštumas. Nujo, čia kaip apie viskį kalbant…). Nemanau, kad tai yra blogai – juk įtaka turi iš kažkur atitekėti, nemanau, kad yra daug šiuolaikinių poetų (o Aidas Marčėnas, man labai patinkantis, būtent toks ir yra), kurie kurtų de novo – vis savaip baltame tuščiame lape, be niekieno įtakos.

Kaip kažkas išrinko iš A. Mamontovo dainų visus pasikartojančius žodžius ir juos išanalizavo, taip ir aš galiu užsimerkęs išvardinti, ko “Angele“ yra daugiausia: aišku, angelas, dangus, gelmė, gelmuo, šulinys, kristi, mėnulis. Gal toks ir buvo sumanymas, kad viskas paskendę metafiziniame angelyne, bet tikriausiai Aidui 1991 – ieji buvo tikrai įdomūs metai, pilni visokių pokyčių ir išgyvenimų…nepamirškim Kunčino, tai nėra labai gerai, nėra ir labai blogai.

Tenka pritarti skaitytai recenzijai, kad “Angele“ patys pačiausi yra tekstai, kur Aidas remiasi savo išgyvenimais, o ne kalba apie angelą, širdį, meilę ir pan.  “Tikiu ir sujuda kalnas ir jeigu nesujuda kalnas netikiu kad tikiu“ – buvo mano moto kurį laiką, ir jis išties tobulas. Aišku, tai ne eilėraštis, tiesiog kokioje knaipėje išdžiazuotas (taip, Aido kūryboje yra panašumu su džiazmenu K. Navaku, bet šioje rinktinėje to dar mažoka) sakinys, bet jis – tiesiai į dešimtuką. Labai patiko ir kiti, patys pirmieji “Angelo“ eilėraščiai – jie tokie “pusiau profesionalūs“, nesurimuoti, bet čia ir yra visas grožis, tikri išgyvenimai. O kitur – tvarka ir teisingumas, kai kur suprantami, kai kur – ne (čia mano galvai); kai kur stereotipiški, kai kur – pritempti. “Šitas Aidas, šitas Marčėnas!“ – viskas tuo ir pasakyta.

download-1

“Tai tiek aš suprantu Marčėną

Ir jei nesuprantu suprantu

kad Orfėjas negaus Euridikės

ir mirs poezija…“

Šaltiniai: http://kuncinotekstai.baltavarna.lt/recenzijos/kuncino/angelas/

http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/marcenas/angelas.htm

2016 12 13

Turinys: 8/10

Gylis: 9/10

Eiga: 9/10

Menas: 9/10

Ech…: 8/10

8,6

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s