Richard Bach “Tiltas per amžinybę“ (2014)

Pradėsiu nuo pradžių: jei įvestumėme šios knygos pavadinimą į google, iškart gautumėme panašių apibūdinimų: “Knyga, kuri įkvepia…Knyga, kuri svajonėms suteikia sparnus…Knyga, kuri suteikia gyvenimo išminties jaunam žmogui…Knyga, kuri suaugusiems, pareigų ir atsakomybių graužiamiems rimtuoliams dovanoja vidinės laisvės pojūtį…Knyga, kuri gali pakeisti gyvenimą…

Kaip rašo daugiau žinantys, “Tiltas per amžinybę“ yra viena iš keletos labiausiai žinomų Richard’o Bach’o knygų. Žinoma ir tai, kad ji beveik skirta jo paties žmonai Leslie, nes tiek pagrindinė knygos herojė yra tokiu pačiu vardu ir pavarde, tiek sutampa ir kiti faktai – Bach’o žmona Leslie irgi yra aktorė, jie susipažino panašiomis aplinkybėmis kaip ir pagrindinis romano veikėjas, ir…po daugelio gyvenimo metų išsiskyrė.

Romane pasakojama graži meilės istorija – rašytojas, kuris yra ir lakūnas, jau kuris laikas negali surasti savo tikrosios meilės. Viena moteris būna patraukli, bet ne per daug protinga, kita – atvirkščiai. Po kiek laiko pagrindinis herojus sužino, kad po sėkmingai išleistų knygų jis tampa milijonieriumi. Tai nepagerina jo gyvenimo, piniguose laimės jis neatranda…Po kiek laiko rašytojas pradeda artimai bendrauti su jau ir anksčiau pažinota aktore Leslie, tarp jų užsimezga aistra ir meilė…

O dabar aptarkim vieną komentarą, kuris irgi riogso internetinėje erdvėje:

“O mano nuomone, kaip rašė Charmsas, “tai yra š*das!“ 🙂 juk iš tikro, tai yra knyga apie nieką. Kalbant be jokių pezalų, tokių kaip “meilė – tai gyvenimas“, “MYLĖK GYVENIMĄ IR JIS MYLĖS TAVE“, tai eilinis pasakojimas apie turčių, kuris ėjo per visas mergas, kol sutiko tokią, iš kurios “negavo“ (arba pats nenorėjo, nes man jis vistiek į gėjūkštį panašus), o paskui pamatė, kad ana visai nieko, ir įsimylėjo. Plius keli moteriški fantastiniai pezalai apie sielos išėjimą iš kūno. Viena prasčiausių serijos knygų. Moterims, apsikabinusioms Koalą, tiks :)“

Tai iš esmės ir atspindi mano požiūri į šią knygą. Taip, tai romanas apie meilę; taip, kai kurie teiginiai verčia susimąstyti. Ir taip, tas citatas iš knygos galima kartoti ir kartoti. Bet ar to reikia? Tie paistalai puikiai tinka paveiksliukams feisbuke, kuriuos kuria ir deda pavargusios namų šeimininkės ar mamytės, randančios laiko savo nuobodžioje dienoje, kai kūdikis miega. Nepamirškime patarimų: “Mylėk gyvenimą, jis gali būti kaip paukščio skrydis“ (o gali ir nebūti); “Kiekvienas diena, pilna meilės, gali atstoti visus metus, be meilės“ (o gali ir neatstoti), ir panašiai. Neslėpsiu, pažįstu daug mergaičių, kuriems tokie žodžiai – raktas į širdį. Joms sudrėksta akys, kai skaito tokias sentencijas, o gal greičiau, išminties esencijas. Jos jaučiasi mylimos, kai vyras padovanoja tokį atviruką…ir tai nėra blogai. Bet man ši knyga tuo ir nepatiko.

Labiausiai nuvylė pabaiga: ši meilės istorija nebūtų tokia beviltiška, jei ne pabaigoje “prilipdyta“ fantastika – visi tie grupiniai “išėjimai“ iš kūno, dvasinė meilė ir pan. Galima rūgtelti ar vimtelti. Gal rašytojas išties buvo “išėjęs“, kai su žmona parūkė žolės? Kas žino, bet tai, mano galva, “pribaigė“ šį ir taip jau vidutinį romaną.

2017 09 21

Turinys: 7/10

Gylis: 6/10

Eiga: 7/10

Menas: 6/10

Ech…: 6/108

6,4

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s