Antoine De Saint-Exupery “Karo lakūnas. Pietų paštas“ (2014)

Sunku  pasakyti kažką blogo apie tokią klasiką, kaip Antoine De Saint-Exupery.

Gal ir nereikia, nes ne man vertinti tokias literatūros super star, bet…Taip, Antoine De Saint-Exupery yra vienas iš garsesnių Prancūzijos rašytojų; taip, tai tragiško likimo žmogus, miręs (žuvęs) gana jaunas, bet jau spėjęs išgarsėti. Taip, Antoine buvo lakūnas, o šiems pasaulis atrodo visai kitaip iš aukštai, gal todėl ir šią knygą “Karo lakūnas. Pietų paštas“ sudarančios dvi dalys tokios savotiškos? Taip, “Mažasis princas jau dešimtmečius žavi ir vaikus, ir suaugusius, bet…

Trumpai tariant, man ši knyga, sudaryta iš dviejų dalių, nepatiko. Gal greičiau, nesužavėjo/nepakerėjo/tikėjausi daugiau. Netgi ir “Mažasis princas“, kažkada seniai seniai kelis kartus skaitytas, man atgrasus – ir tai tikra bėda, nes nežinau, kodėl? Gal kad kvailokas, patetiškas, pervertinamas? O kas negerai su “Karo lakūnas. Pietų paštas“?

Pirmoji dalis, “Karo lakūnas“, sukurta 1942 m., yra vos ne autobiografinė rašytojo istorija – bent jau man taip pasirodė.  Pasakojimas – banalokas: vyksta II -asis pasaulinis karas, Prancūzija gauna į kailį nuo vokiečių, nes teturi, kaip jausmingai išsireiškiama, vieną tanką prieš dvidešimt vokiškų; vieną kareivį prieš tris vokiečius. Pagrindinis herojus vykdo beprasmiškas savo vado duodamas užduotis – pvz., skristi virš vokiečių įtvirtinimų, kad kai šie bandys pašauti lėktuvą, prancūzai galėtų pamatyti priešų išsidėstymą. Na va, ir šį kartą lėktuvas vos nenumušamas, apšaudomas, technika neveikia, bet visa įgula stebuklingai lieka gyva…tokiu metu pagrindinis herojus Antoine (kaip tai autobiografiška…) turi laiko apmąstyti savo gyvenimą, jo prasmę, karo beprasmiškumą…

Iš pradžių tai mane sudomino, paskui – tiesiog atsibodo. Gal Antoine De Saint-Exupery ir egzistencialistas, bet tokie pasvarstymai “gyventi – tai jausti meilę“, “mirti – už Žmogų, ne už Valdžią“ ir panašiai, kartojami kaskart ir kaskart, įgrista. Kai kurios mintys – prasmingos, sukrečiančios. Bet paskui nugali patosas, vos ne “jei jau žudai už Meilę, tai karas – jėga.“ Kas iš tikrųjų vyko visame reikale – panika ir beprasmybė. Puikiai galiu įsivaizduoti situaciją, kai motyvacija kovoti su žymiai gausesnėmis priešo pajėgomis yra nulinė, bet pareiga yra pareiga, ir tenka daryti tai, ką reikia. Čia kaip lietuviškas B. Sruogos “Dievų miškas“, tik toks vos ne bobiškas: mat Sruoga viską įvelka į tragikomizmą, į mirtį žiūri tarsi kaip į juoką pro ašaras. Antoine De Saint-Exupery gi viską padengia storu dramatizmo, patetiškumo, heroizmo sluoksniu. Tokiu neskaniu ir, deja, galbūt visai mano kartai, nemačiusiai karo, beprasmiu. Tiesa, kai kurios vietos sudomino – supratau, kad metafora apie Katedrą (akmenys gali būti ir krūva lauke, ir sudaryti Katedrą) yra pasiskolintas P. Coehlo bei kitų asmenybių (pvz., neseniai girdėtas filme “Šventasis“). Tai štai kur jie sėmėsi įkvėpimo…

Kitas šios knygos romanas, o gal tiesiog trumpas pasakojimas apie pašto lakūno likimą, “Pietų paštas“, man patiko labiau. Nors jis parašytas kiek anksčiau, 1929 – aisiais, jį perskaičiau su malonumu. Kai pagalvoji, labai simboliška, kad rašydamas šį romaną, Antoine De Saint-Exupery vos ne išpranašavo ir savo paties likimą: kaip pasakojama, rašytojas sėdo į lėktuvą, pakilo, ir jo daugiau niekas nematė. Ir tik 2000 metais kažkas rado jo apyrankę, o 2008 – iais metais vienas vokietis atsiminė, jog per karą kažką lyg ir pašovęs neaiškaus…

“Pietų paštas“ – pasakojimas apie paštą skraidinusio lakūno Berniso likimą. Tai liūdna istorija apie dangų pamilusio jaunuolio nelaimingą meilę vaikystės draugei. Nežinau, kodėl, gal kad romanas parašytas daug anksčiau, jis man pasirodė įtraukiantis, nuoširdus, be jokio didvyriško patoso…Tiesiog nuoširdi, įtraukianti istorija, pasakanti daugiau nei visokie skambūs atsišaukimai.

Nors pirma knygos dalis, būtent romanas “Karo lakūnas“, kai kam gali pasirodyti kaip epinio pasakojimo “Mažasis princas“ versija suaugusiems, antra dalis “Pietų paštas“ turi kažką tokio. Aišku, nereikia nuvertinti ir istorinių aplinkybių, jei ateitų karas ir tektų gyventi “dūžtančių formų pasaulyje“, tuomet greitai prisimintumėm “Mirti galime už namus, o ne už daiktus ir sienas. Mirti galime už katedrą, ne už akmenis“. Skaityti, negalima neskaityti.

Įstrigo:

“Mirti galime už namus, o ne už daiktus ir sienas. Mirti galime už katedrą, ne už akmenis. Mirti galima už tautą, ne už minią. Mirti galima iš meilės Žmogui, jei tas Žmogus – Visuomenės skliautų spyna. Mirti galima vien už tai, kuo gyveni.“

“Staiga mane sukrečia nelaukta vizija: Prancūzija prarėžtu pilvu. Užsiūti, kuo greičiau užsiūti.“

“Vienija tik pergalė. Pralaimėjimas ne tik skaldo žmones, bet ir ardo jų vidinę sandorą. Bėgliai nerauda žlungančios Prancūzijos vien todėl, kad jie nugalėti. Todėl, kad jie mato Prancūziją nugalėta savyje, o ne aplink save. Jei raudotum Prancūzijos, vadinasi, jau būtum nugalėtojas.“

“Pralaimėjimas, kad ir koks jis bjaurus, gali būti vienintelis kelias į prisikėlimą. Aš žinau: kad išaugtų medis, sėklą reikia palaidoti į žemę.“

“Pasmerktasis įsivaizduoja budelį beveidžiu robotu. O pasirodo koks šaunuolis, kuris moka čiaudėti, netgi šypsotis. Pasmerktasis griebiasi tos šypsenos it skęstantis šiaudo…Deja, tas šiaudas jam pasivaideno. Kad ir čiaudėdamas, budelis nurėš jam galvą. Tačiau kam žmogui atimti viltį?“

“Bet aš pamišau savo tiesą. Ėmiau galvoti, kad žmogus – tai suma žmonių, panašiai kaip akmuo – suma akmenų. Katedrą sutapatinau su krūva akmenų, ir pamažu mano civilizacijos paveldas išnyko. Reikia grąžinti Žmogų. Jis – mano kultūros esmė. Jis – mano Bendruomenės skliautų spyna. Jis – mano pergalės laidas.“

2017 12 10

Turinys: 7/10

Gylis: 7/10

Eiga: 8/10

Menas: 8/10

Ech…: 7/10

7,4

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s