Neseniai perskaičiau visa šį legendinį romaną, todėl perteiksiu savo kuklius įspūdžius apie visą reikalą…Tiesą sakant, 1300 puslapių mano buvo ryte praryti, ir nebūtinai, kad labai įdomu ar ką, tiesiog kūrinys skaitėsi tikrai lengvai. Įdomu tai, kad “Pegaso“ serija, kurią ir turiu, susideda iš dviejų dalių, panašiai šis romanas buvo išleidžiamas ir anksčiau. Neįsivaizduoju, kaip turėtų atrodyti viskas viename, dideliame ir storame, leidinyje…Siurprizas mane laukė viską perskaičius – ogi yra išleistos dar dvi knygos, irgi “Pegaso“ serijos, “Skarlet“ – šio romano tarsi tęsinys. Ką gi, jas irgi teks pirkti ir “sudoroti“.
Jei “Vėjo nublokšti“ būtų filmas (iš tikrųjų, toks jau yra, gal ir ne vienas. Apie tai – kiek vėliau), jį pavadinčiau istoriniu – draminiu – kostiuminiu. Tikriausiai visi žinome, kad šis romanas – apie meilę, aistras, jausmus, ir t. t., ir panašiai. Knygos gale yra anotacija, atseit, tai meilės istorija, verta V. Šekspyro “Romeo ir Džiuljetos“. Aš su šiuo teiginiu nesutinku, tačiau amerikonų ambicijas įsivaizduoju…Kitą vertus, tiek dialogai, tiek pati romano struktūra tarsi prašosi būti perkelta į ekraną, todėl “Vėjo nublokšti“ man susiskaitė vos ne kaip scenarijus stipriai dramai. Jaučiasi, kad autorė – moteris, radau informacijos, jog dalis istorijos yra perkelta iš jos asmeninio gyvenimo…Herojų moterų vidiniai išgyvenimai, kančios ir aistros pavaizduoti tikrai įtikinančiai.
Nors dramos ir aistrų “Vėjo nublokšti“ netrūksta, mane sužavėjo istorinis romano aspektas – juk tai, galų gale, yra pasakojimas apie JAV pilietinį karą. Prisipažįstu, su istorija man sunku, žinau tik “Dėdės Tomo trobelę“, o šiame romane gana detaliai ir vaizdžiai pasakojama apie dviejų Amerikų – šiaurinės ir pietinės – konfliktą ir jo baigtį. Vaizdingai pasakojamas gyvenimas fronto sąlygomis – kartais net pagalvodavau, kaip būtų pas mus, jei tektų išgyventi kažką panašaus…Brr! Bet kokiu atveju, pasakojimas tikrai įtikinantis.
Netrūksta “Vėjo nublokšti“ ir moters pasaulio pagrindinių atributų – aprangos, papuošalų detalių, avalynės, galanterijos – smulkaus vaizdavimo. Man, nieko apie tai neišmanančiam, krinolino, taftos pavadinimai nuo šiol bus puikiai žinomi…Romanas tikrai “kostiuminis“, jei galima taip išsireikšti, skaitydamas tarsi matai to laikmečio puošnias ponias su dailiomis suknelėmis, vyrus su frakais ir cilindrais ant galvos…“Oskaras“ už aprangą!
Apie romano eigą pasakoti neketinu, to greitu būdu neįmanoma padaryti. Viskas yra internete, viską žino google ir Wiki:
https://lt.wikipedia.org/wiki/V%C4%97jo_nublok%C5%A1ti_(romanas)
Jei trumpai, keliais sakiniais, “Vėjo nublokšti“ – pasakojimas apie airių kilmės amerikietės, jaunosios Skarlet O’Hara, išgyvenimus pilietino karo metu, taip pat ir asmeninio “karo“ dėl mylimojo. Skarlet vaizduojama kaip kaprizinga, aikštinga, valdinga, šiek tiek kvailoka mergiotė, kuri pati nežino, ko nori. Būdama šešiolikos, nori tekėti už vieno, kadangi šis užimtas, teka už pirmo pasitaikiusio kito, tarsi iš keršto. Tam žuvus kare, “iš reikalo“, dėl finansinės naudos, išteka už antrojo…Šį nušauna (netiesiogiai, į tai yra įsipainiojusi ir pati Skarlet), tada pagrindinė veikėja pagaliau išteka už Reto Batlerio. Jis – šios istorijos Romeo, antras pagal svarbą personažas. Tai tipiškas macho – valdingas, protingas, kiek šiurkštus ir nedoras tipas, vaizduojamas kaip visų moterų svajonė. Nepaisant to, Skarlet, mūsų Džiuljeta, vis dar myli savo pirmąją meilę, kurios taip ir negavo…Iš to ir kyla daug konfliktų.
Neslėpsiu, meilės istorija manęs per daug nesuintrigavo…Nežinau, ar dėl to, kad ir pati veikėja kiek negudri ir paviršutiniška, ar kad pasakojimas nėra labai “gilus“, tiesiog skaičiau, plaukiau pasroviui, ir tiek. Kaip minėjau, romanas perskaitytas kaip koks laikraštis, greit ir be svarbesnių pamąstymų. Veikėju vidinis “aš“ vaizduojamas labai retai ir skurdžiai, todėl visiškai “neužkliuvo“…Buvo tokių gudresnių pamąstymų, tarsi psichologinės analizės, bet ne tiek, kad sudomintų. Mano manymu, “Vėjo nublokšti“ yra veiksmo romanas, čia viskas greit keičiasi, pasakojimas gana dinamiškas, vietomis atsiranda intrigos, savotiškų siurprizų…Ir tai yra visos šios istorijos pliusas.
Savaime suprantama, dėl to, kad romane kalbama apie dabartinės JAV gimimą, o greičiau, skaudžius tautai laikus, “Vėjo nublokšti“ labai populiarūs gimtinėje. Tai tarsi visos šalies epas, toks, kaip mūsų “Niekas nenorėjo mirti“ ar iš bėdos koks “Tadas Blinda“, sudėjus su serialu “Giminės“…Vis dėlto manęs šis storas “reikalas“ per daug ir nesužavėjo. Vienos nacijos “lipdymosi“ niuansai, kai šiauriečiai “jankiai“ kariauja su pietiečiais konfederatais, ir iš esmės, dėl juodaodžių teisių, manęs visai neintriguoja. Kadangi meilės istorija irgi gana lėkšta ir nesudėtinga, tai irgi nėra pliusas…
Asmeniškai patiko paties laikmečio, karo meto aprašymas, veikėju vidinio pasaulio pokyčiai, esant ekstremalioms gyvenimo sąlygoms, ypač skurdui, badui, moraliniam pažeminimui. Šiek tiek dėmesio vertas ir pagrindinės veikėjos, Skarlet, portretas – ji yra moteris, kuri dėl savo užgaidų ar kaprizų padarytų bet ką. Nelabai protinga, bet stipri ir užsispyrusi, todėl pasiekianti beveik visko, ko tik norinti…Tai gana įdomus variantas, nes tokių tipažų sutiksi ne dažnai. Klausimas pasvarstymui – gal ir neverta būti baisiai smart, kad išgyventum ekstremaliomis sąlygomis? Gal istorijos tėkmėje visada laimi tie sukti, bet ne visai dvasingi, piliečiai? Gaila, bet tai vos ne vienintelis pamąstymo reikalaujantis klausimas, kilęs po romano perskaitymo…Čia tikriausiai irgi, dėl mano menko išprusimo…
Keblumu iškilo ir dėl pavadinimo: kaip teigia Wiki, “Gone with the wind“ yra paimta iš Ernest Dowson kažkokios poemos (irgi išsilavinimo spraga, nieko nesako tas vardas), o mūsuose išversta gana įdomiai…Man atrodo, “Išnykę vėjyje“, “Nupūsti vėjo“, “Dingę vėjyje“ ar kažkas panašaus, nebūtų blogiau nei “Vėjo nublokšti“. Savaime suprantama, čia kalbama apie tai, kas pranyko amžiams – būtent tas buvęs pietinių JAV valstijų gyvenimas, kai žmonės, suprask, baltieji, gyveno pagal savo senovinius papročius, oriai, turtingai ir ramiai. Kai jie domėjosi poezija, menu ir kultūra, jodinėdavo žirgais, rengė pokylius ar susiėjimus, kur garbės žodis arba buvimas džentelmenu buvo viskas…Šiek tiek primena Viktorijos laikų Angliją, tik dar utopiškiau. Gerai jiems ten buvo, viską nudirbdavo vergai, už dyką, tikra pasaka, ne gyvenimas. Bet kokiu atveju, lietuviškas vertimas kiek keistas. Bet, kaip ir prie mūsų trispalvės, visi jau seniai pripratę ir nesuka galvos…
Įstrigo ir savotiškas autorės neapsisprendimas, kurią pusę, vergijos ar jos išlaisvinimo, ji palaikanti? Gana keista, nes romaną “Vėjo nublokšti“ dėl kokių keliasdešimt citatų būtų galima laikyti rasistiniu, tada jo pardavimai JAV tikrai nebūtų antri po Biblijos…Man buvo labai keista, kad keliose vietose akcentuojama, jog afroamerikiečiai net ir po jų išlaisvinimo nenorėdavo iškeliauti iš vergystės vietos, o likdavo tarnauti ponams…Kad vieni juočkiai, kaip rašoma romane, smerkdavo kitus, bandančius gyventi laisvėje, ir, beje, nesėkmingai. Akcentuojama, kad jankiai, suprask, šiaurės amerikiečiai, nugalėję Pietus ir išlaisvinę vergus, yra prasčiokai, nevalyvi, beveik visi vos ne nusikaltėliai. Labai keista, kaip šiais laikasi JAV tai niekur neužklūna? Dėl Dievo meilės, keliuose skyriuose net pateisinamas Kukluksklanas, apie jį kalbama kaip apie gėrį! Tą man sunku suprasti, arba nežinau viso konteksto…
Trumpai tariant, “Vėjo nublokšti“ man pasirodė dar vienas “Pegaso“ serijos romanas, išleistas pagal kažkokius senovinius top’us, a la “Geriausios XX amžiaus knygos“, kur vertinamas visas šimtmetis. Taip, tai romanas, kurį išsilavinęs žmogus turi perskaityti; taip, amerikiečiams tai vos ne “Romeo ir Džiuljeta“; taip, tai JAV susivienijimo giesmė ir himnas; taip, tai gana stiprus savo drama, aprašymais, eiga romanas, bet…man jis tikrai nėra dešimt balų.
P. S.: anksčiau nei knygą, žiūrėjau legendinį filmą, tuo pačiu pavadinimu. Stipriai rekomenduoju! https://www.imdb.com/title/tt0031381/
2019 02 26
Turinys: 7/10
Gylis: 7/10
Eiga: 9/10
Menas: 7/10
Ech…: 7/10
7,4
poligrafovicius 