Agirė, Dievo rūstybė (1972)

untitled

Vaidina: K. Kinski, H. Rojo, R. Guerra.

Rež.: W. Herzog.

Filmas pasakoja apie senus senus laikus – kai europiečiai, atradę Ameriką, norėjo užkariauti kuo daugiau jos teritorijos. Žinoma, vienas iš motyvų tokiems karams ar ekspedicijoms buvo materialinis gėris – auksas, brangenybės…Arba visą tai viename – surasti Eldorado šalį.

Filme pasakojama apie Peru, 1560 metus. Užkariautojai ispanai ieško minėto legendinio Eldorado. Maža grupelė kareivių, vadovaujama pono Ursua, pasiunčiama į priekį išžvalgyti vietovės. Netekęs daug žmonių per pavojingą kelionę pasroviui upe, Ursua nusprendžia nerizikuoti grįžti į pagrindinę stovyklą. Tačiau karininkas be posto Lope de Agira (K. Kinski), kuris save vadina Dievo Kerštu ir Didžiuoju Išdaviku, kursto vyrus sukilti. Jis paskelbia, kad Ispanijos karalius nuverstas, ir paskiria Eldorado imperatorių – bukaprotį Guzmaną. Jie nuteisia Ursua mirti kaip išdaviką, o paskui naujasis imperatorius suteikia jam malonę ir atleidžia. Apsėstas minties, kad jis taps naujuoju Kortezu, Agira su nedideliu ginkluotų vyrų būreliu vėl leidžiasi pasroviui, ieškodamas Eldorado…

imagesJDBWBL69

Šis jo perversmas ir naivi svajonė baigiasi labai greitai baigiasi tragiškai. Menkai tą kraštą pažįstantiems europiečiams nelemta rasti svajonių miesto, juos sustabdo ligos, vietiniai čiabuviai…Paskutinis miršta Agira, liūdnai žiūrėdamas į negailestingą Amazonės upę savo manijos pilnomis akimis.

imagesSQ1YQ50X

Asmeniškai, filmas nepasirodė blogas. Banalus, kvailas – tikrai ne. Tiesa, šiais pilnais efektų, gražiausių vaizdų iš džiunglių ar kitų egzotiškų vietų laikais filmas yra kiek nuobodokas, ištęstas. Tai, ką jis tikrai turi, yra aktorius Kinski, vaidinantis Agirą. Tik peržiūrėjęs filmą paguglinau, kas tai per aktorius ir kuo jis toks įdomus – medžiagos nėra tiek jau ir daug:

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-05-28-grandu-susitikimas-arba-wernerio-herzogo-ir-popol-vuh-kurybine-draugyste/101690/print

http://www.lrytas.lt/pramogos/uzsienio-zvaigzdes/aktores-p-kinski-vaikyste-uznuodyta-tevo-geiduliu.htm?p=3

http://www.7md.lt/kinas/2014-06-06/Krastutinumu-duetas

http://www.kulturpolis.lt/old/main.php/id/347/lang/1/nID/6825/page/8.

Tai, ką radau, nustebino, todėl teks ieškoti ir domėtis kitais šio aktoriaus filmais – arba režisieriaus Herzog’o, nes jie beveik visada dirbo kartu. Neteko skaityti apie kitą tokį duetą: talentingą režisierių Herzog’ą ir aktorių maniaką (beje, jis teigia turėjęs apie tūkstantį mergų, o aukščiau nurodytame straipsnyje rašoma, kad mėgo patvirkinti net savo dukrą, net žinant motinai…fuj). Neteko girdėti, kad režisierius su šautuvu turėtų neleisti aktoriui palikti filmavimo aikštės. Neteko girdėti ir apie kitą aktorių, kuris sau leistų išspardyti/sudaužyti/sulaužyti visus baldus, daiktus ir pan. aplinkui, kai “užsiunta“.

imagesG74SIM7V

Daug ką apie šio filmo kontekstą perskaičiau tik peržiūrėjęs “Agirė, Dievo rūstybė“, todėl…galiu vertinti filmą objektyviai. Na, žiūrint šiais laikais, nėra ten kažko stebuklingo. Kaip minėjau, vienintelio Kinskio fizionomija, vaidyba, siužetas yra sudominantis. Visą kita – pakenčiamas filmas apie senus laikus. Apibendrinant: žiūrėti, negalima nežiūrėti.

2014 07 15:

Režisūra: 6/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 6/10
Muzika: 9/10
Kamera: 8/10
7,5

 

Vilius Karalius (1988)

untitled

Vaidina: K. Žilinskas, R. Krilavičiūtė, D. Juronytė, D. Mertinas ir kelios dešimtys kitų aktorių.

Rež.: V. Bačiulis.

Šis filmas pagal savo apimtį primeną visą serialą, todėl norint viską papasakoti savo žodžiais, na…tikrai užtrukčiau.

Štai puikus, išsamus filmo aprašymas, tikrai darbštaus žiūrovo: http://www.lfc.lt/lt/Page=AMovieList&ID=428&GenreID=454&Y=1981&C=

Na, o kalbant trumpai, šio filmo – serialo teko matyti tik dvi pirmas dalis, trečios nepavyko gauti. Bet dėl to labai ir neliūdėjau…tiesiog “Vilius Karalius“ yra pats nuobodžiausias filmas LT istorijoje. Jau geriau žiūrėti kokį superperformansą, kokį ŠMC filmuką – jie bent jau netrunka tiek ilgai. Gi “Viliaus Karaliaus“ trimis dalimis siekta papasakoti kone kiekvieną veikėjų dieną, ir tai užtrunka. Ir tai visai nepatinka, ir verčia žiovauti – o ką daugiau daryti, kai kiekviena dalis po kelias valandas? Dar trumpiau – tai toks pat “užknisantis“ filmas, kaip visi tie Simonaitytės ir Žemaitės raštai sudėjus kartu, kuriais mus kankindavo mokykloje.

untitled2

Taip, tai filmas apie moters dalią; kartu kalbama apie žmogaus moralę, santykį su pinigais; apie gyvenimo pakylimus ir nuosmukius. Pasakojama ir apie vokiečių – lietuvių priešpriešą Mažojoje Lietuvoje, lietuviško nacionalizmo užuomazgas…Bet kam tai rūpi, kai  penkias minutes rodomas nabašnikas, prie kurio klupi vaikas. Gal tai irgi savotiškas performansas, bet kai panašus freaky reikalai tęsiasi penkias valandas? Ačiū, ne. Labiausiai patiko moterų – vyrų santykių trikampiai bei kitos geometrinės figūros, bet čia taip viskas paviršutiniška, kad neverta apie tai ir kalbėti. O labiausiai pramušė garso montažas: vienoj vietoj reikia klausytis vos ne iki “dugno“ atsukus garsą, kitur lyg ir girdi kažką, nieko gero…

imagesWBZ11YTP

2014 06 15:

Režisūra: 4/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 2/10
Muzika: 7/10
Kamera: 5/10
5

Vienui vieni (2004)

atsisiųsti

Vaidina: S. Balandis, B. Bublytė, V. Bagdonas, R. Rudokas, D. Vidugirytė, R. Kazlas, A. Sakalauskas, L. Laucevičius, V. Rumšas, O. Ditkovskis.

Rež.: J. Vaitkus.

“Vienui vieni“ yra filmas apie rezistentines partizanų, kitaip, miško brolių, miškinių., kovas su sovietais, šiems užėmus Lietuva. Konkrečiau, nors pavadinime tai neatsispindi, filme pasakojama apie legendinį partizaną Juozą Lukšą – Daumantą, kuris su tūkstančiais bendraminčių bandė priešintis rusams.

Kalbant ir vertinant filmą, reiktų šiek tiek pasidomėti kontekstu. O jis toks: režisierius J. Vaitkus yra teatro režisierius, “Vienui vieni“ yra vienas iš nedaugelio jo režisuotų filmą. Besigilinant, filmo kūrimas truko lyg ir penkis metus, dėl įvairiausių nesklandumų ar finansinio nepritekliaus (kai pažiūrėjau “Gyvenimo medį“, kurtą dar ilgiau, supratau, kad ilgas kino “gimdymas“ – ne į naudą). Jei pakalbintumėm šio filmo šalininkus, filmo kūrimui buvo priešinamasi, trūko lėšų ir pan. (jei neklystu, ar tik ne Paksius, tas rusų draugelis, buvo “ant valdžios“?). Kiti aspektai – kad visi kritikai filmą supeikė ir rašė mažus balus; na, tai juk taip  lietuvišką…

Filme pasakojama, kaip keturi Lukšų broliai nusprendžia ginti Lietuvą, paprastai tariant, išeina į mišką. Juozas Lukša – Daumantas tampa visų partizanų lyderių. Jam pavyksta pasprukti į Vakarus, ten jis bando domėtis apie pagalbą Lietuvai partizaninio karo metu, kurią lyg ir žadėjo Amerika…Pagalbos nėra, todėl mūsų broliai miškiniai lieka vienui vieni. Filme yra ir meilės istorija, kai Daumantas užsienyje įsimyli lietuvaitę medicinos sesutę Nijolę. “Vienui vieni“ nėra komedija, filmas baigiasi liūdnai, nes pagrindinis herojus žūsta.

atsisiųsti (1)

Jei trumpai apie pliusus ir minusus, man filmas patiko daug kuo. Nekalbu apie klasišką operatoriaus Mikutėno darbą; muzika irgi liuks. Patiko S. Balandžio vaidyba (reabilitacija po visokio “muilo operų“), atskiri filmo epizodai irgi kaip saldainiukai (pvz., scena, kai L. Laucevičiaus įkūnytas “blogietis“ rusas trenkia partizanų išdavikui J. Markuliui). Galų gale, aš nieko prieš dėl juodai – balto formato, žiūrėjosi tikrai neblogai. Aiškus filmo tikslas – papasakoti apie partizanų kasdienybę, apie jų lyderį Daumantą. Filmas įtraukiantis, kai kur tikrai yra sukuriamas stiprus emocinis užtaisas; tai tarsi duoklė tiems keliasdešimt tūkstančių Lietuvos miškuose žuvusių vaikinų. Kai pagalvoji, kokio socialinio, kultūrinio sluoksnio tautiečiai liko gyventi Lietuvoje po visų persekiojimų ir trėmimų, ir iš ko esame kilę mes patys? Tik iš parsidavėlių, bailių ir kitokių pakalikų…brrr!

atsisiųsti (3)

Kita vertus, pritariu kritikams, kad sunku suprasti šio filmo žanrą – lyg ir dokumentinis, bet nukrypstama nuo faktų; lyg ir meninis, tačiau remiamasi J. Lukšos – Daumanto atsiminimais ir dienoraščiu. Tas žanrų “miksas“ gal dar lyg ir nebūtų vertas filmo sumalti į miltus, tačiau labai keistai sumontuoti epizodai ir linijos, jaučiasi toks “trūkčiojimas“. Pagrindinis herojus tikrai yra herojus, kaip supermenas, o tai jau vėl lyg “neša“ link meninio – nuotykių filmo…Taigi, daug kas šiame filme “trūkčioja“ – pradedant žanro pasirinkimu, aktorių charakteriais ir jų atskleidimu, baigiant rekvizitu (visi lietuviai partizanai miške vaikšto su švarutėlėmis uniformomis ir pan.). Atsižvelgiant į aukščiau minėtus faktus apie ilgą filmo brendimą, galima suprasti ir siužeto keistus manevrus. Visgi tai ne pasiteisinimas; kartais pagalvoji, kad filmą dar apkarpius, kai ką perfilmavus, parodžius verkiantį ar sužeistą (ar bent kažkiek pažeidžiamą, o ne superį) Daumantą, išmetus meilės liniją, arba kaip tik, ją dar labiau integravus…trumpai tariant, šis filmas yra labai arti šedevro, verto tarptautinio dėmesio, bet taip gaila, kad to nepavyko pasiekti. Gal ir teisybę sako kritikai – dar reiks palaukti filmo apie partizaną Daumantą. O kol kas galima skaityti jo dienoraščius (yra išleista knyga, kuri tiesiog taip ir vadinasi: “Partizanai“), laukti kito filmo apie pokario rezistenciją (o kodėl nesukūrus ko nors panašaus į filmą apie Če Gevarą?) ir…karts nuo karto vėl peržiūrėti “Vienui vieni“, kaip meninį draminį filmą, besimėgaujant gerais vaizdais, Lietuvos kino žvaigždžių vaidyba, įtaigia muzika.

atsisiųsti (2)

 

2014 07 02:

Režisūra: 6/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 8/10
Muzika: 9/10
Kamera: 9/10
7.5

Iš kitos pusės (2007)

01

Vaidina: N. Yesilcay, B. Davrak, T. Kurtiz, H. Schygulla, P. Ziolkowska.

Rež.: F. Akin.

Jam ir vėl pavyko! Taip trumpai galėčiau apibūdinti šį filmą. Pavyko filmo režisieriui, jaunajam F. Akin’ui (gimęs jis 1973 m., taip kad…), dar kartą sukurti kažką turkiškai – vokiško, kažką vakarietiškai – rytietiško, kas patinka visiems. To įrodymas – Kanų apdovanojimas už scenarijų bei kiti prizai.

Labai neįsijaučiant, kilo mintis, kad filmui (o ir scenarijui) to labai reikia – tokio kultūrų maišymosi, tokios kerinčios įvairovės. Rimtai, jei šis filmas būtų tik apie vokiečius arba bent europiečius, jis nebūtų toks geras. Ir atvirkščiai, jei jame būtų vien Turkija, irgi nieko gero. Visgi toks švelnus mix’avimas, vieno motyvo keitimas kitų, kultūriniai perėjimai/lyginimai/kontrastai padaro savo – kas režisieriui Akin’ui ir prieš tai puikiai sekėsi.

MV5BMTM4NTUxNTM0Ml5BMl5BanBnXkFtZTcwNzU0NTA4Nw@@__V1_SX99_CR0,0,99,99_AL_

Šiame filme pasakojama apie kelių herojų likimus, ir dažniausiai, iki pat jų gyvenimo pabaigos. Tos kelios filme esančios dalys taip ir vadinasi – “Ayten mirtis“, “Lotės mirtis“. Visi miršta, kaip rašydavo K. Vonnnegut’as, “nieko nepadarysi“.

Pirma dalis – apie Brėmene gyvenanti Ali, pensininką emigrantą iš Turkijos. Jis mėgsta lankytis pas kekšes, nes žmonos kaip ir nėra, o kartą po keletos apsilankumų už pinigus, susidraugauja su už save jaunesne sakso bitele Jeter. Likimas taip susiklosto, kad ši pradeda gyventi su Ali. Ali sūnus Nedžatas, vokiečių filologijos profesorius, nepritaria šiai draugystei, tarp savo tėvo ir prostitutės. Visa ši drama baigiasi tragiškai, Jeter žūsta. Nieko nepadarysi.

04

Kitas siužetas – apie Jeter dukterį Aiten, gyvenančią Turkijoje. Mergina tėvynėje prisidirba, nes yra užkietėjusi anarchistė, sprunka iš Turkijos. Tada atkeliauja į Brėmeną (kaip nuspėjama!), čia bando viską pradėti iš naujo, kartu pradeda ieškoti savo motinos Jeter, su kuria kelis kartus prasilenkia gatvėje. Motinai žuvus, jos taip ir nepamato…Aiten susidraugauja su vokiete Lote, jos tampa kaip ir partnerėmis (ech ta scena, kai skambant “Inel inel de aur (Bucovina Dub)“, http://www.youtube.com/watch?v=q5dCoKTAtn4, merginos laižosi…). Vėliau Aiten suimama, deportuojama į Turkiją. Iš paskos seka Lotė, kol vėliau Stambule gauna galą…nieko nepadarysi.

03

Kas lieka? Ogi Lotės motina (kažkada buvusi garsi vokiečių aktorė H. Schygulla), kuri bando susitaikyti su dukros mirtimi, nukeliauja į Stambulą ir bando rasti Aiten. Lieka Ali, kuris irgi deportuojamas į Turkiją, ir jo sūnus Nedžatas, atkeliavęs į Stambulą, o čia atrandantis savyje vis daugiau turkiškumo…

“Iš kitos pusės“ – filmas apie gyvenimą. Apie kelias jo puses. Tai kartu filmas apie skirtingas kultūras, jų tarpusavio santykį. Kartu tai filmas apie atleidimą, susitaikymą. Ypač elegiška pabaiga – sūnus sėdi prie jūros ir laukia grįžtančio tėvo. Tik čia yra irgi iš kitos pusės – sūnus bandys atleisti tėvui už jo nesąmones. Nieko nepadarysi.

O daryti per daug nieko ir nereikia – šį filmą reikia tiesiog pasižiūrėti.

02

2014 06 07:

Režisūra: 9/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 8/10
Muzika: 9/10
Kamera: 7/10
8,2

 

Diktatorius (2012)

atsisiųsti

Vaidina: S. B. Cohen, B. Kingsley, A. Faris.

Rež.: L. Charles.

Dar vienas Cohen ir Charles bendradarbiavimo rezultatas. Kaip ir kiti ankstesni – “Boratas“, “Bruno“ – paremtas kvailais juokeliais “žiūrėk į mano užpakalį ir juokis“, situacijų komedijos žanro elementais ir opių JAV problemų eskalavimu. Juokeliai kvaili, bet nesusilaikęs vistiek prukšteli. Tik bėda, kad kuo toliau, tuo labiau tie juokeliai tampa bukesni, retesni ir mažiau juokingi. Panašu, kito filmo nebebus…

atsisiųsti (1)

Jei trumpai, apie ką yra šis filmas, nerasi geriau nei Wiki:

“Vadija jau 14 metų valdoma diktatoriaus Aladino, kuris nusiteikęs prieš vakarus, žydus, kuria atominį ginklą ir yra saugomas sargybinių-amazonių. JTO saugumo tarybai pagrasinus karine intervencija į Vadiją, Aladinas išvyksta į JAV sakyti kalbos JTO rūmuose. Tačiau čia jis pagrobiamas, o Aladino dėdė Tamiras paskiria vaidinti Aladiną piemenį Efavadą. Tamiras siekia paskelbti demokratiją ir ja prisidengęs gauti pelną iš naftos eksporto. Tikrasis Aladinas išsigelbėja, bet netenka savo barzdos, todėl yra nebeatpažįstamas. Jis susipažįsta su feministe Zoja, o vėliau sutinka buvusį Vadijos branduolinės programos vadą Nadalį (kurį pasiuntė myriop, bet jis liko gyvas). Nadalis siekia padėti Aladinui grįžti į valdžią, kad toliau galėtų gaminti raketas. Aladinas įsidarbina Zojos parduotuvėje, kuri tiekia maistą „Lancaster“ viešbučiui, kur gyvena Vadijos delegacija, ir tikisi per ją patekti vidun. Su Nadalio pagalba Aladinas gauna barzdą ir ruošiasi pasirodyti JTO taryboje, tačiau Zoja, sužinojusi, kad bendrauja su diktatoriumi, nenori jam padėti. Patekęs į tribūną, Aladinas, priešingai nei visi tikėjosi (pagal Tamiro planą), paskelbė, kad diktatūra yra daug geriau, negu demokratija, tačiau vėliau išvydęs Zoją, persigalvoja, ir paskelbia įvesiąs demokratiją Vadijoje. Vėliau vaizduojama, kad Vadijos „laisvuose rinkimuose“ visi balsavo už Aladiną. Po metų vyksta jo vestuvės su Zoja, tačiau paaiškėja, kad ji yra žydė.“

images (1)

Tai tiek trumpai apie turinį. O visą kitą – situaciniai juokeliai, nelinksmi ir pritempti prunkštelėjimai. Net nežinau, ar rekomenduočiau tokį filmą draugui – nebent gerai įkalus, norint pažvengti linksmoje kompanijoje. Eiti žiūrėti į teatrą? No way!

images

Citatos:

Apie merginų lavinimą: “Man patinka, kai moterys eina į mokyklą. Tai kaip žiūrėti į beždžionę su riedučiais: joms tai nieko nereiškia, o mums taip juokinga“.

Apie interneto kainas: “20 dolerių per dieną už internetą? Ir jie mane vadina tarptautiniu nusikaltėliu?“.

Apie pasirinkimą: <nėščiajajai>“Norite turėti berniuką ar abortą?“.

Apie masturbacijos džiaugsmą: “Duok vyrui vaginą, ir jis tai darys visą dieną. Išmokyk vyrą naudotis savo ranka vietoj vaginos, ir jis tai darys visą gyvenimą“.

atsisiųsti (2)

 

2014 05 15:

Režisūra: 4/10
Vaidyba: 4/10
Menas: 0/10
Muzika: 7/10
Kamera: 7/10
4,4

12 vergovės metų (2013)

untitled

Vaidina: C. Ejiofor, M. Fassbender, B. Cumberbtch, P. Dano, P. Giamatti, B. Pitt, L. Nyong.

Rež.: Steve McQuenn.

 

Tai, anot JAV Kino meno ir mokslo akademijos balsuotojų, yra pats geriausias praeitų metų filmas. Kitą vertus, tai pirmas geriausias filmas, režisuotas juodaodžio režisieriaus. O kur dar “Oskaras“ už antraplanį vaidmenį, geriausiai adaptuotą scenarijų…kur dar kiti apdovanojimai? Faktas lieka faktu – šis filmas yra gavęs daug “ordinų“. Gaila, kad jie labiau galioja JAV, bet ne Europoje.

images5

Filmas vertinant europiečio, o ne statistinio amerikiečio (kur kas trečias pilietis yra afroamerikietis; kur siaubingos istorijos apie vergystę sklinda dar ir iki šiol) akimis, nieko ypatingo nepamatysime. Kaip minėjau, visada reikia suprasti kontekstą, be kurio “12 vergovės metų“ išvis gali pasirodyti nieko vertas. Juk europiečiams ta vergovė yra visiškai dzin, o amerikiečiams visiškai dzin yra, pavyzdžiui, žydų holokaustas. Pastaruoju metu JAV išpopuliarėjo nigermovie (čia daugiau mano terminas, kiek rasistinis gal, bet tiek to), matėme ir “Ištrūkęs Džango“, “Tarnaitė“, “Linkolnas“, taigi minėtas veikalas yra nuosekli į madą atėjusio stiliaus tąsa. Ir labai sėkminga, reikia pasakyti, Amerikos ribose.

“12 vergovės metų“ pasakojama apie tokio misterio Solomon’o Northup’o gyvenimą 1841 metais Niujorke. Kontekstas – pilietinis karas dar neįvykęs, pietuose klesti vergovė, kiek šiauriau afroamerikiečiai gyvena laisvi. Na va, vieną dieną Solomonas yra nugirdomas, išvežamas į pietus, parduodamas vergų pirkliams, kol galiausiai tampa eiliniu plantacijos darbininku, palaužtas, bet vis dar svajojantis sugrįžti namo, į savo šeimą. Filme pasakojama apie 12 jo vergovės metų – apie patirtas kančias, apie matytas skriaudas, kol galiausiai – happyend’as. Vergų gyvenimas parodomas toks, koks ir buvo – brutaliai, be jokios romantikos; visi baltaodžiai yra blogiečiai, o visi juodukai – geriečiai, už juos reikia sirgti.

untitled5images2images

Pasirodo, filmas paremtas tikra istorija. Taip pat šis filmas, kaip ir knyga “Dėdės Semo trobelė“, irgi padarė įtaką afroamerikiečių išsilaisvinimo kelyje. Vis dėlto, jokios filosofijos, jokio paslėpto žavesio filme nėra.Viskas rodoma “tiesiai šviesiai“, kaip kokia mėsa iš plakamo vergo nugaros, nukrentanti tiesiai mums po kojomis. Pagrindinis “12 vergovės metų“ aktorius vaidina gal ir nieko, bet jo veido mimika man kažkokia keista r nevisai įtikinanti – vaizdas toks, lyg į tave žiūrėtų liūdnas šuo. “Ištrūkęs Džango“ turi daugiau veiksmo, daug geresnis montavimas, kameros darbas, muzika; “Tarnaitė“, mano galva, daug geresnis dėl siužeto, pasakojimo įtaigumo. O pirmai pradžiai siūlyčiau pasižiūrėti serialą “Vergė Izaura“, ką jau čia.

untitled2

Šį filmą reikia pamatyti bent dėl bendro konteksto. O daugiau? Nulis emocijų, deja. Aišku, reikia pasidžiaugti už amerikiečius, kuriems šis filmas reiškia labai daug. Deja, europietiškasis mentalitetas kiek skiriasi…

 

2014 05 16:

Režisūra: 8/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 6/10
Muzika: 7/10
Kamera: 6/10
7

9/11 pagal Farenheitą

untitled

Vaidina: šiame dokumentiniame filme visi vaidina save. Pagrindinis “aktorius“ – George W. Bush, epizoduose matome nuo B. Affleck’o iki Bin Laden’o.

Rež.: Michael Moore.

Pavadinimas kilęs iš kažkokios ten amerikono knygos (R. Bradbury’io 1953 metų novelės “Fahrenheit 451“; pavadinimas šiuo atveju reiškia temperatūrą, kurioje savaime užsidega popierius), o esmė yra tokia, jog “9/11 pagal Farenheitą“ –  tai tarsi temperatūra, kurioje savaime pradeda degti…laisvė. Čia toks frazeologizmas/aforizmas, aha.

Prieš pradedant pasakoti apie filmą, primenu, jog šis dokumentinis veikalas yra laikomas didžiausią įtaką JAV padariusiu filmu, apklausoje užėmė pirmąją vietą. Minėti farenheitai laimėjo Kanų “Aukso šakelę“, buvo nominuoti “Oskarui“, plius kur dar kiti laimėjimai…žavu.

Filme publicistiniu stiliuku pasakojama apie kelis amerikonams labai opius reikalus: apie 2011 rugsėjo 11 – ąją, karą Irake, dar apie tokį G. Bush’ą…Iš principo, tai ir yra filmas apie Bush’ą – koks jis kvailas, nekompetentingas, draugauja su Bil Laden’o šeima, o paskui, norėdamas pakelti reitingus, paskelbė karą niekam dėtui Irakui. Baisu!

images2

 

Radau internete dvidešimt faktų iš filmo, kurie nedaro garbės George’ui:

“20 įdomiausių faktų iš filmo:

1. TV naujienų kanalas “Fox News“ pirmasis paskelbė, kad JAV prezidento rinkimus Floridoje laimėjo George’as Walkeris Bushas, nors šiek tiek anksčiau kiti kanalai jau raportavo Alo Gore’o pergalę.

2. Tą lemtingą rinkimų naktį už žinių ir reportažų išleidimą į eterį buvo atsakingas Johnas Ellisas, kuris yra George’o W.Busho pusbrolis.

3. George’o W.Busho inauguracijos JAV prezidentu iškilmių proga dešimtys tūkstančių amerikiečių išėjo į Vašingtono gatves, vadino naująjį valstybės vadovą melagiu ir apmėtė jo limuziną kiaušiniais.

4. Per pirmuosius 8 kadencijos mėnesius iki 2001-ųjų rugsėjo 11-osios tragedijos George’as Bushas atostogoms paskyrė net 42 proc. savo darbo laiko.

5. Apie pirmąją teroristų ataką į Prekybos centro dangoraižį George’as W.Bushas sužinojo dar važiuodamas automobiliu į suplanuotą susitikimą su vieno Floridos valstijos darželio vaikais. Nepaisant iškilusios grėsmės JAV prezidentas nusprendė nekeisti savo planų ir nuėjo bendrauti su vaikais.

6. Kai antrasis lėktuvas rėžėsi į Prekybos centro dangoraižį, tai jo administracijos atstovas Andrew H. Cardas jaunesnysis įėjo į klasę ir tyliai pranešė prezidentui, kad šalį užpuolė teroristai. Tačiau George’as W.Bushas ramiu veidu toliau vartė ir skaitė vaikišką knygelę “Mano augintinis ožiukas“.

7. Beveik 7 minutes po teroristų antpuolių niekas nieko nedarė arba nežinojo ką reikia daryti, o George’as W.Bushas dar apie 30 min. šmaikščiai bendravo su vaikais.

8. 2001-ųjų rugpjūčio 6-ąją George’ui W.Bushui buvo pranešta, kad Osamos bin Ladeno vadovaujami teroristai planuoja užpulti Ameriką su užgrobtais keleiviniais lėktuvais, bet JAV prezidentas tą pačią dieną nusprendė … išvykti į žvejybą.

9. Praėjus vos dviems dienoms po rugsėjo 11-osios išpuolio mažiausiai 6 privatiems lėktuvams ir kelioms dešimtims komercinius reisus vykdantiems lėktuvams buvo išduoti specialūs leidimai pakilti į orą, nors tuo metu absoliučiai visi skrydžiai JAV prezidento įsakymu buvo uždrausti. Po 2001-ųjų rugsėjo 13-osios iš JAV išvyko 142 Saudo Arabijos piliečiai, o tarp jų buvo net 24 Osamos bin Ladeno šeimos nariai.

10. 1972-siais du lėktuvų pilotai George’as W. Bushas ir Jamesas R. Bathas buvo laikinai nušalinti nuo savo pareigų, nes neatvyko į privaloma medikų patikrinimą. Po to įvykio abu vyrai tapo gerais draugais, tad George’as W.Bushas puikiai žinojo, kad Jamesas R. Bathas yra Bin Ladenų šeimos verslo reikalų Amerikoje oficialus atstovas.

11. George’ui W. Bushui ypač nesisekė tvarkyti savo verslo reikalų ir jis žlugdė vieną naftakasybos įmonę po kitos. 1986-ųjų rugsėjį vienos dabartinio JAV prezidento kompanijos akcijas nusipirko ir visus įsiskolinimus padengė koncernas “Harken Energy“. Beje, pirmąją George’o W. Busho įkurtą įmonę “Arbusto“ parėmė tas pats Jamesas R. Bathas.

12. Išrinktas JAV prezidentu George’as W. Bushas paskyrė ambasadoriaus postą Saudo Arabijoje advokatui iš Dallaso Robertui Jordonui, kuris prieš 11 metų padėjo jam išsisukti nuo kaltinimų finansinėmis machinacijomis.

13. Įtakingojo tėvo dėka George’as W. Bushas tapo finansinės kompanijos “Carlyle Group“ valdybos nariu. Tai viena iš didžiausių firmų pasaulyje, valdanti 18,3 mlrd. JAV dol. kapitalą ir investuojanti transporto, nekilnojamojo turto, medicinos, telekomunikacijų ir bei kitų sričių įmones įvairiose šalyse. Į šios kompanijos sąskaitas suplaukdavo Bushų ir Bin Ladenų šeimų narių pinigai.

14. Kompanija “Carlyle Group“ ypač daug investicijų skyrė šalies gynybos sektoriui ir finansavo karinės technikos gamybą. Praėjus vos 6 savaitėms po rugsėjo 11-osios kompanija viešai paskelbė apie įsigytas “United Defence“ akcijas. 2001-ųjų gruodį šis sandėris atnešė “Carlyle Group“ net 237 mln. JAV dol. pelno.

15. Saudo Arabijos verslininkai yra investavę net 860 mlrd. JAV dol. į įvairias Amerikos kompanijas.

16. Praėjus 2 dienoms po rugsėjo 11-osios tragedijos JAV prezidentas George’as W. Bushas pakvietė į svečius Saudo Arabijos ambasadorių princą Bandarą, kuris atvyko į susitikimą su 6 asmens sargybiniais. Gerais ir ypač artimais draugais laikomi politikai šnekučiavosi, mėgavosi alkoholiniais gėrimais ir rūkė cigaras Baltųjų rūmų balkone.

17. 2003-ųjų kovo 19-ąją prezidento George’o W. Busho įsakymu JAV kariuomenė pradėjo karą Irake. Ši valstybė niekuomet negrasino ir nepuolė Amerikos, o taip pat nenužudė nė vieno amerikiečio.

18. JAV Vyriausybės nurodymu nė vienas TV reporteris su filmavimo kamerą nebuvo įleidžiamas į karinę bazę Delaware, kurioje leidžiasi karstus su žuvusiųjų kareivių kūnais atgabenantys lėktuvai.

19. 2003-ųjų spalio 1-ąją George’as W. Bushas nusprendė sumažinti karo lauke savo gyvybėmis rizikuojantiems kariams išmokamas premijas 33 proc., o jų šeimoms skiriamas išmokas – net 60 proc.

20. Irako kare jau žuvo apie 5 tūkst. karių. Dauguma jų – tai darbo neturėję jaunuoliai ir neturtingų tėvų vaikai. Tik 4 iš 535 JAV kongreso narių vaikai tarnauja kariuomenėje, bet vos vieno iš jų (senatoriaus Timo Johnsono) sūnus dalyvavo Irako kare.“

images3

Trumpai tariant, GB tikras blogis. Galbūt. Tik žiūrint šį filmą, jis taip iki skausmo priminė LT TV žvaigždės Jakutienės (ar kokios ten?) laidas, kur viskas yra taip “pritempta! Tam, kad atrodytų tiesa, manipuliuojama faktais, montažu, net muzika, kad tik kitą rytą pusę Lietuvos bobelių murmėtų “ar tu matei?!“. Trumpai tariant, filmas atrodo stipriai pritemptas, primanipuliuotas. O kur dar tas užjaučiantis režisieriaus balsas už kadro..

Bet kokiu atveju, nemanau, kad viskas filme yra tik melas. Sunku tą įrodyti, kai pateikiami kažkokie slapta gauti popieriukai ar kai apklausiami žmonės, o klausimai yra specialiai tiksliškai parinkti. Iki rimtos dokumentikos “9/11 pagal Farenheitą“ toloka, bet pažiūrėjus filmą, tikrai nelieki abejingas.

 

2014 05 14: 

7

 

Maža išpažintis (1971)

images

Vaidina: A. Karka, R. Staliliūnaitė, G. Karka, V. Kernagis, M. Mironaitė, V. Mainelytė, J. Budraitis, G. Girdvainis, A. Masiulis.

Rež.: A. Araminas.

Kaip žinia, tai senas senas filmas, kuriame vaidino tikriausiai pačios ryškiausios to meto Lietuvos kino žvaigždės, dar ir vėliau (o kai kurios – iki šiol) švietusios mūsų kino bei teatro padangėje. Šį filmą dažnas pagyvenęs lietuvis turėtų įvardinti kaip vieną iš geriausių to meto filmų, ar bent vieną iš tų, kuris buvęs aktualus. Beje, filmas sukurtas pagal V. Bubnio “Arberoną“, dabar kaip tik akcija yra knygynuose.

Filmas pasakoja apie aštuoniolikos metų paauglio Arūno (A. Karka) gyvenimo drama. Negali sakyti, kad Arūno gyvenimas lengvas: tėvų skyrybos, nuobodi kasdienybė su vis apie karą ir ištižusį dabartinį jaunimą burbančiu tėvu (G. Karka), “užknisanti“ mokykla, su partine pedagogika (keista, kad tais laikais buvo įmanoma neigiamai atsiliepti apie tai).

atsisiųsti (1)

 

Kaip alternatyva tokiai kasdienybei pateikiamas kitas personažas – iš mokyklos išmestas ir gelbėtoju dirbantis Benas (V. Kernagis). Jis siūlo Arūnui mesti tuos mokslus ir pradėti rimtai gyventi – pradėti dirbti. Pats Benas – pašėlęs, savo pasaulėžiūrą turintis vyrukas: dirba prie jūros, groja gitara, gelbėja girtas mergas nuo savo bendradarbių…

atsisiųsti

Abu paaugliai – pakankamai savotiški, turintys savo nuomonę, pavadinkim, dygūs. Abiems gyvenime kažkodėl nelabai sekasi: vieną (Beną) primuša chuliganai, kitas (Arūnas) – ne tik nesugeba padėti mušamam draugui ir dėl to vėliau išgyvena, bet ir pats nežino, ko nori gyvenime. Nesupranta, kaip reiks gyvens, peržengus paauglystės slenkstį; nežino, kaip reikia atsakyti į moters rodomą dėmesį. O dar tėvas išvežamas į ligoninę ir ruošiamas operuoti dėl senos skeveldros, apie kurią sūnus nieko nežinojo…Arūnas – visiškai pasimetęs, sutrikęs, palūžęs; filmo pabaigoje rodoma, kaip jis žliumbia prie jūros, glostomas žavios šviesiaplaukės.

atsisiųsti (2)

Kaip galima suprasti iš šios dramos finišo, filmo autoriai ir norėjo parodyti paauglišką pasaulį, visų tikriausiai vienaip ar kitaip išgyventą. Jauno žmogaus dvasinio pasaulio pajautimas – pakankamai stipru, žinant, kad filmui jau virš 40 metų. O kur dar vos ne atviras pasipriešinimas partinei mokyklai?  Šis filmas kartu yra ir V. Kernagio filmas – posakis “Benai, plaukiam į Nidą!“ ne veltui žinomas iki šiol. Ir ne tik dėl to, kad po “Mažos išpažinties“ V. Kernagis tapo TV žvaigžde, liaudies bardu ir šiaip žinomu aktoriumi. Juk anksčiau plaukimas į Nidą prilygo kažkam nerealaus, tai tarsi išsilaisvinimas, pabėgimas iš rutinos, rūpesčių. Sunku būtų rasti atitikmenį šią dieną, gal “skrendam į Maljorką“?

Žiūrint iš šių dienų ir “Mažą išpažintį“ lyginant su kitais filmais, į akis krinta neišbaigtumas, keista pabaiga – su scenarijumi buvo dirbama daug, bet rezultatas neatsako į visus klausimus. Aišku, kai kurių aktorių vaidyba juokinga, neįtikinama- net balso tonacijos tokios lietuviškai teatrališkos. Apie kameros darbą išvis nėra ko šnekėti (reikia džiaugtis, kad tais laikais jų išvis buvo?), nors ir stengtasi, tačiau gal dar ir “įdomaus“ montažo dėka, kartais bendras vaizdas versdavo šypsotis.

Nepaisant to, filmo trinti peržiūrėjus nevalia – jis pilnas tokio tyro lietuviškumo (lūzeriškumo?), kartu nuoširdus, lyriškas, elegiškas, be to – klasika. Stiprus Beno personažas, nauja TV žvaigždė (V. Kernagis)…“Benai, plaukiam į Nidą!“.

2014 04 18

Režisūra: 8/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 7/10
Muzika: 9/10
Kamera: 6/10
7.4

Blogas senelis (2013)

MV5BMTg4NjIwMTI5OV5BMl5BanBnXkFtZTgwNjU1MTMyMDE@._V1_SY317_CR1,0,214,317_AL_

Vaidina: J. Knoxville, J. Nicoll, G. Harris.

Rež.: J. Tremaine

Nepaisant to, kokiu dideliu šlamštu šis filmas gali pasirodyti nesuprantantiems tokio, vadinkim, juodo, humoro,  o gal priešingai, manantiems, jog tai – metų komedija, faktas yra faktas: už grimą šis filmas buvo nominuotas “Oskarui“. Jėga, ar ne?

images

Na, o iš tikrųjų, nieko čia per daug linksmo: ta pati Džeko šiknos “chebrytė“ subrendo ir “sulipdė“ tikrą filmą. Yra čia ir scenarijus, ir pamontuota kažkiek, viskas aukštam lygyje…Tik tiek, kad jei išmestumėm tą visą balastą, ir paliktumėm tik tuos pačius pačiausius juokelius, tas sutrumpintas variantas būtų daug geresnis. Ką aš noriu pasakyti – ogi tai, kad joks čia filmas, tiesiog sugalvotas pats banaliausias siužetas, o viskas paremiama linksmais “Jackass“ stiliaus bajeriais. Net pats nukaršęs senolis, jo tipažas, paimtas iš senųjų “Jackass“ filmų. Kyla klausimas – tai kam tada reikėjo tiek stengtis ir leisti dolerius? Tiesa sakant, nežinau.

Na, o jei jau kalbant apie teigiamus dalykus, tai ypač patiko Billy’į vaidinusio J. Nicoll’o vaidyba: berniukas gal dar į pradinę eina, bet filme pasirodė pakankamai solidžiai. Visa kitą – tinkama: žiūrėti su vaikais (kartais uždengiant ausis); žiūrėti pagėrus su draugų kompanija; žiūrėti vietoj Lietuvos pramoginių laidų; žiūrėti, jei patinka tokio stiliaus humoras.

atsisiųsti

2014 05 01

Režisūra: 4/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 0/10
Muzika: 5/10
Kamera: 8/10
4,8

 

Geresnis gyvenimas (2011)

MV5BMTUyODMxODYwMV5BMl5BanBnXkFtZTcwMTg4MTU1NA@@._V1_SX214_AL_

Vaidina: D. Bichir, Eddie ‘Piolin’Sotelo.

Rež.: C. Weitz

Kiek tėvas gali padaryti dėl savo vaiko? Nuvesti jį į būrelį, paimti iš mokyklos, išvirti valgyti? O gal visą tai, ir dar plius kasdien sunkiai dirbti, ir net sekmadieniais? O gal net nuvaryti mašiną iš saugomos aikštelės, gal pereiti per Meksikos – JAV sieną dykumoje, kad vėl pamatytų savo sūnų?

“Geresniame gyvenime“ nagrinėjami socialiniai – ideologiniai – moraliniai tėvo bei sūnaus santykių aspektai. Tėvas Carlos’as, sunkiai dirbantis emigrantas iš Meksikos, kiekvieną savaitės dieną vargsta, kad išlaikytų savo vaiką.

atsisiųsti (1)

Šis nenaudėlis (beje, aktorius E.  Sotelo, vaidina…pats save) – tipiškas JAV paauglys, žiūrintis TV, tingintis mokytis
bei svajojantis tapti gangsteriu ir praturtėti.

images
Visi emigrantai Amerikoje siekia geresnio gyvenimo, todėl kai tėvo
darbdavys įkalba jį nusipirkti iš jo pikapą su įrankiais ir perimti
verslą, Carlos’ui atsiveria geresnės perspektyvos, pasiskolinęs pinigų ir
nupirkęs kolegos verslą, tėvas tampa jau šiuo tuo.
Viskas kiek pasikeičia, kai iš Carlos’o nauja mašina yra pavagiama. Vagies
paieškos suartina sūnų su tėvu, tačiau neilgam: policija netikėtai sustabdo juos gatvėje,
o kadangi tėvas yra emigrantas ir negali gyventi JAV, jis yra
deportuojamas.
Sūnus lieka gyventi su teta, ir tik dabar pradeda suprasti, ką jam iš
tiesų reiškė tėvas. Happyend’as…na, panašu kad taip, nes tėtušis
nerimsta, ir tikrai bandys vėl nelegaliai kirsti JAV sieną.

 atsisiųsti

Šis filmas – apie atsakomybę savo artimiesiems, meilę jiems; kartu ir
apie meilę artimui. Tai gana dramatiškas pasakojimas apie besąlygišką
tėvo meilę sūnui. Nepaisant sūnaus kandumo (“O kodėl jus mane
pasigimdėte? <> kokio velnio visi šitie skurdžiai gimdosi vaikus?“),
paauglystės, vaikas atranda save. Vertinant globaliau, filmas kartu ir
apie žmogaus tapatybę: sūnus, meksikiečio vaikas, nesupranta, kad
širdyje dar yra likusio Meksikos karščio; būdamas rodeo, jis pajaučia
kažką naujo.

Trumpai tariant, “Geresnis gyvenimas“ tikrai neblogas filmas, kurį verta
žiūrėti. Juokų juokais, bet labai tinkantis mūsų emigrantams, visomis jėgomis bandantiems
“prasimušti“ geresnio gyvenimo link, auginantiems vaikus, besistengiantiems dėl jų. 

Kas nepatiko? Nors pagrindinis aktorius ir buvo nominuotas “Oskarui“, man jo vaidyba
pasirodė keista: jis atrodė įtartinai bukas, o veido išraiška
priminė…liūdno šuns. Nors gal taip ir reikia, gal ten ir norėta
parodyti nusivylusio juodadarbio liūdną veidą…kai kurie kiti scenarijaus
akcentai irgi atrodė neįtikinantys, tačiau trumpai viską reziumuojant – žiūrėti,
negalima nežiūrėti!

2014 05 02:

Režisūra: 7/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 7/10
Muzika: 7/10
Kamera: 7/10
7,2