Remy Martin VSOP Mature Cask Finish Cognac

Teko paragauti šio tauraus gėrimo, šventės juk…

Tiesą sakant, įvertinti šį konjaką sumaniau nežinodamas kainos – kaip sako, dovanotam arkliui į dantis nežiūri.

Ką mes turime? Šis vieno iš didžiausių ir seniausių Prancūzijos konjako gamintojo Remy Martin kūrinys paženklintas Very Special Old Pale ženklu – vadinasi, yra brandintas ne mažiau 4 metus. Kaip deklaruoja gamintojo tinklapis, Remy Martin VSOP yra brandinamas nuo 4 iki 12 metų, o paskutinius metus teliūskuojasi senose statinaitėse. Žavu.

Turbūt nereikia priminti, jog Remy Martin yra pakankamai seniai, 1724 metais įkurta kompanija, kuri turėjo nemažai kitų pavadinimų, kol pavirto Remy Martin. Konjakui maišyti skirtas spiritas iš vynuogių išgaunamas, aišku, Cognac regione, konkrečiau – iš Grande Champagne ir Petite Champagne sričių (pagal dirvožemį, visas regionas yra suskirstytas į šešias sritis). Minėtos dvi vertinamos dėl savo aromato, nėra pačios high-end‘inės, bet ir ne prasčiausiai vertinamos sritys.

Ragaujant kvapas beveik visada būna malonus, taip yra ir šįkart – gaivus, saldus, malonus kvapelis, man panašus ir į gero viskio dvelksmą. Skonis – šiek tiek mažiau malonus. Kažkodėl ne itin maloniai ragaujasi kažkuris aitrus komponentas. Ne acetonas, ne formalinas (šiuos žinau tik pagal kvapą, ne pagal skonį), bet kažkas keisto…taip, yra saldumo, vanilės, gali pafantazuodamas pajausti ir riešutų, slyvų aromatą. Poskonis – taip pat saldus, vanilinis, kažkiek to nemalonaus acetono, o viskas subtiliai pasibaigia, galiu prisiekti, biskvitinių sausainių dvelksmu. Keista, taip dar nėra buvę, gal receptoriai nusimušė?

Anyway, smagu, kad ir konjakai kvepia ir ragaujasi skaniai. Tik kažkaip pagalvojau, sužinojęs kainą – geriau būtų buvęs viskio butelis…Slainte!

 

2016 01 03:

Kvapas: 9

Skonis: 8

Poskonis: 8

 

Iš viso: 8,33

Alita Cognac

Kaip sako žinovai, kiekvienas konjakas gali būti brendžiu, bet ne kiekvienas brendis – konjaku. Nenoriu nieko tuo pasakyti, bet apie mūsų “Alitos“ brendžius esu girdėjęs tik neigiamą nuomonę – atseit, tas brendis netikras; jis gaunamas “pakvėpinus“ ir nudažius spiritą ir pan. Sutikime, jo paragavus, negalėtum labai ginčytis ir sakyti, kad skanesnio nesu ragavęs?

Ir štai, voilà, 2003 metų pabaigoje “Alita“ pradėjo imtis kažko naujo – išleido savo vardo konjaką. Mano kuklia nuomone, labai gerai, kad alitiškiai patys nemėgino gaminti šio tauraus gėrimo (kas neįmanoma net teoriškai, nes konjaku galima vadinti tik tam tikroje Prancūzijos dalyje gaminamą gėrimą), o tiesiog išpilsto iš prancūzų atsivežtą gėrį, būtent, iš 1755 metais įkurtų konjako namų „Gautier“, padedant ilgametei bendrovės partnerei, kompanijai „Gemaco“. Tai, kad konjakas yra išpilstomas kitoje šalyje nei pagamintas, pasauliniu mastu taip pat yra retas reiškinys. O čia dar VS, Very Special, 3 metus brandintas, ne juokas.

Taigi, ką mes čia turime? Kvapas tikrai malonus, saldus, kvepia saldainiais, pyragaičiais ir kitomis gėrybėmis. Skonis – neblogas, kalbant plačiąja prasme; sunku gi ką pasakyti, priragavus vien viskio…Nėra didesnio šiurkštumo, jaučiasi saldumas, gėrimas gana klampus, kas tikriausiai irgi nėra blogai (aišku, to bajerio, kad kiek sekundžių ant pateliūskuotos taurės sienelių išlieka konjako, tiek jam metų, nežinojau). Poskonis – išliekantis trumpai, bet šildantis, malonus, taip pat saldus. Verdiktas – smagu, kad ir pas mus yra toks unikalus gėrimas; smagu, kad jis nėra toks, kaip lietuviškas brendis (pardon, kauniečių “Gloria“ nėra toks jau ir blogas…); smagu, kad kaina nėra užkelta (aišku, galėtų būti ir mažesnė).

2015 05 08:

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 7

 

Iš viso: 7,66

Janneau V.S.O.P. Grand Armagnac

“Janneau V.S.O.P. Grand Armagnac“ – nors ir ne konjakas, bet armanjakas, reikalas rimtas. Nieko tokio, jei jis bus aptariamas konjako draugijoje.

Kadangi prieš tai apie armanjaką žinojau nedaug, teko pa’google’inti:

“Armanjakas – brendis, gaminamas pietvakarių Prancūcijoje, Armanjako regione, nuo ko ir kilęs gėrimo pavadinimas. Armanjakas gaminamas iš tų pačių veislių vynuogių kaip ir konjakas, taip pat brandinamas ąžuolo statinėse. Armanjakas distiliuojamas kolonos formos distiliavimo aparatu vieną kartą (tuo tarpu konjakas – puodo formos aparatu 2 kartus).

Armanjakas, kartu su konjaku ir chereso brendžiu (Ispanijoje), yra vienintelės 3 Europos reglamentuojamos brendžių gamybos zonos. Armanjako regione brendis gaminamas maždaug 200 metų ilgiau nei Konjako regione, armanjakas konkuruoja su konjaku dėl geriausios kokybės brendžio titulo; visgi armanjako yra pagaminama gerokai mažiau (6 buteliams armanjako tenka 100 butelių konjako).“

Kadangi tiek armanjakas, tiek “Janneau VSOP“ man naujovė, internete galima sužinoti ir daugiau:

“Janneau VSOP“ – tai rinktinių armanjako rūšių, brandintų ąžuolo statinėse ne mažiau kaip 7 metus, mišinys. Šis puikus auksinės spalvos armanjakas išsiskiria saldžiu aromatu, turinčiu slyvų ir vanilės užuominų. Ilgai išliekantis, harmoningas skonis byloja apie “Janneau“ skonio stiliaus originalumą ir elegantiškumą. Specialiai sukurtą „V.S.O.P.“ butelį, vadinamą „Basquaise“ [baskėze], papildo metalinė dėžutė, papuošta šiltomis auksinėmis “Janneau“ armanjako spalvomis.

“Janneau VSOP“ geriamas grynas, iš „tulpės“ arba „baliono“ formos taurių, pašildžius rankose. Taip pat gali būti geriamas kaip aperityvas, kokteilių komponentas arba kaip akomponementas prie deserto (kavos, šokolado).

Gamintojas: Janneau S.A., Prancūzija.
Armanjako darykla „Janneau“, įkurta Pierre Etienne Janneau 1851 m. Prancūzijoje, Condome, yra seniausia iš Didžiųjų Armanjako Daryklų Prancūzijoje. “Janneau“ yra viena iš keleto daryklų, kontroliuojančių visus gamybos etapus, apimant ir distiliavimą. Nuo 1993 m. ji priklauso Giovanetti šeimai iš Milano, Italijos. “Janneau“ yra armanjako eksporto lyderis visame pasaulyje. Ąžuolinėse statinėse “Janneau“ brandina didžiausias šiuo metu pasaulyje egzistuojančias atsargas, apie 12% viso armanjako.“

Ką aš jutau? Kvapas skanus, malonus, kiek saldus, vanilinis, galbūt šiek tiek vaisinis. Skonis – toks pat, nors lyginant su kitais ragautais konjakais, truputį mažiau charakteringas, lyg koks brungus konjaks būtų praskiestas spiritu. Poskonis – atitinkamas; išliekantis, nors ir ne per ilgiausiai, truputis vaisių, vanilės lieka ant liežuvio galo.

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 8 

Iš viso: 8

Chateau de Beaulon (1989)

Nedažnai tenka ragauti konjako, todėl sunku kažką žinovo balsu komentuoti apie tai.

Bet kokiu atveju, ragautas Chateau de Beaulon gėris tikrai yra retas gėrimas, net paguglinus informacijos apie jį ne kalnai, bent jau 1989 metų derlių. Kita vertus, tai nėra pats prestižiškiausias konjakas, jo distilerija įkurta 1965 metais, pakankamai neseniai.

Kalbant apie tai, ką jaučiau, tai kvapas buvo vienas iš malonesnių, kiek teko uostyti – na, čia jei lyginsim su viskiais. Jautėsi kažkas gaiviai saldaus, vanilinio, kiek su riešutų priemaiša, vienas malonumas. Gi skonis nustebino švelnumu, nėra ko lyginti su viskių aitrumu, nors kažkiek alkoholio stiprumo, aitrumo irgi jautėsi. Poskonis išliko gana ilgai, maloniai šildė gomurį, tačiau gale dominavo toks aitrumas, kiek net rūgštumas…

Kaip pirmai pažinčiai su konjaku – well done.

2013 12 19

Kvapas: 10

Skonis: 9

Poskonis: 7

Iš viso: 8,66