Vaidina: E. Pompeo, S. Oh, J. Chambers, C. Wilson, K. Heigl ir kiti dvidešimt.
Rež.: S. Rhimes.
Ne paslaptis, tai amerikonų serialas apie ligoninę, kažkas tarp “Ligoninės priimamojo“, “Rezidentų“ ir “Čikagos vilties“. Na, kalbant apie siužetą. Norint trumpai papasakoti apie esmę, “Greis anatomija“ man labiau primena “Namelį prerijose“. Tuoj paaiškinsiu, kodėl.
“Greis anatomijoje“ pasakojama apie penkių naujai “iškeptų“ internų darbą Sietlo ligoninėje. Penki naujokai, ką tik baigę mokslus, patenka į ligoninės “mėsmalę. Darbas – žiaurus, ligoniai – sunkūs, konkurencija tarpusavyje – didelė, internų žinios – ne kažin kokios. Šio serialo mačiau du pirmus sezonus, na…kaip ir užteko. Užteko ta prasme, kad pabodo kai kurie siužeto elementai.
Serialas pradedamas tuo, kad garsios JAV chirurgės dukrytė Grei (minėta mama jau nebedirbanti, nebeoperuojanti, nes serga Alzheimerio liga), tiesiogine to žodžio prasme “pasidulkinusi“ su žaviu jaunuoliu ir “išspyrusi“ ryte jį lauk, pirmą dieną savo naujajame darbe…vėl jį sutinka! Pasirodo, jis – vienas iš geriausių Sietlo ligoninės daktarų. O Grei kelis metus teks dirbti su juo. Na ir prasideda – tai jie pasiduoda, tai išsiskiria, tai susitaiko, tai susipyksta. Ir tai tęsiasi kaip pagrindinis serialo motyvas, aišku, užsiminant ir apie kitų internų nuotykius.
Kiekvienoje serijoje pasakojamas vis kitas ligonio atvejas, atliekami tyrimai, operuojama – viskas pateikta išties profesionaliai, operacijos atrodo kaip tikros, lyg nebūtų jokio feiko. O kas labiausiai nervina, kiekviena serija pradedama ir baigiama monotonišku bobišku pasakojimu: “va, gyvenimas yra toks ir toks“; “pakalbėkim apie jausmus: ką jie mums duoda?“; “senovėje toks ir toks pasakė…“. Tokios įžangos ir pabaigos baisiai užknisa, net nebesinori žiūrėti kitos serijos. Iš to ir gali pasakyti, kad šį serialą kuria moteris režisierė – joks normalus vyras nedarytų tokių monologų, rimtai!
Anyway, serialas apie medikus, kas gali būti įdomiau žmonėms, kurie yra susiję su medicina? Išmetus įžangas ir pabaigas, gal ir visai nieko? Tik dar vienas aspektas – žiūrint su žmona, nusprendėme, kad visi personažai yra…grynų gryniausi debilai. Elgiasi debiliškai, galvoja asiliškai – taip ir nesuprasi, negi scenarijaus autorius yra grynas oligofrenas? Visą tai seriale kompensuoja kartais pasitaikantys nuotykiai, iš ko galime spręsti, kad gal scenaristui yra ir prašviesėjimų…Bet kokiu atveju, pats serialas įgauna amerikietiško bukumo, ir tada visi “medicininiai nuotykiai“ paskęsta “Namelis prerijose“ tipo kvailose aistrose.
Kitas aspektas – nesinori tikėti, kad JAV medikai duodasi vienas su kitu kaip kokie romėnai. Gal taip pasakojama ir “Dievo namuose“, gal kai kuriuose filmuose irgi tas pabrėžiama, tačiau “Greis anatomijoje“ užtenka tik nusišypsoti kolegai, ir jau gali eiti į lovą pasiglamžyti…skamba per daug fantastiškai. Arba, kaip ir visos įžangos ir pabaigos, bobiškai.
2013 08 18
Režisūra: 5/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 5/10
Muzika: 7/10
Kamera: 8/10
6,6