Bushmills Original

cq5dam-web-1280-1280

Teko neseniai ragauti šio gėrio, iki šiol likau nustebęs: žinoma, dėl to, kad šis viskis tikrai skanus. Ir dar todėl, kad jis tiek metų riogsojo man po nosimi, o aš jo nenusipirkau!

Kaip rašo INTERNETAS, šis viskis ypatingas visų pirmą tuo, kad yra distiliuojamas Airijoje, atseit, Bushmill kaimelyje.  Kita legenda pasakoja, jog šio viskio gamyba yra pati seniausia, dar pats karalius Jokūbas I – asis davęs raštišką leidimą verstis viskio gamyba. Pasirodo, šis gėris gimsta seniausioje pasaulyje viskio varykloje, aha…

Dar skaičiau legendų, jog “Bushmills Original“ statinėse nuo burbono yra brandinamas 5 – erius metus, o distiliuojamas jis yra tris kartus, kaip ir dauguma airiški viskiai.

Nežinau, ar dėl visų aukščiau minėtų priežasčių, ar tiesiog sutapimas, ragautas maišytas viskis man patiko ir tiko. Net sugalvojau, jog eiliniam vartojimui pirkčiau Bushmills,  o ne Ballantines, kaip anksčiau buvau tvirtai nusistatęs…

Kvapas iš taurės padvelkia labai malonus – jaučiasi saldumas, vanilė, gal medus, kiti sako, jog ir gėlės? Aš gėlių neuostau dažnai, bet kažką panašaus galėčiau įsivaizduoti. Labiau “apsinešus“, užuosčiau ir vadinamą benziniškumą, apie ką irgi yra garsiai kalbama žinovų…panašiai su Tullamore Dew, kur irgi teko pajusti acetono…Gal pasiutę airiai į viskius primaišo benzo?! Skonis – taip pat saldus, vėl vaninė, medus, gal net pyragas. Šiek tiek – aštrumo, nepavadinčiau tai benzinu, bet…Poskonis – ilgas, salyklinis, gal iš tikro šiek tiek kardamono ar cinamono? Kažkokio aštrumo tikrai yra…

Trumpai tariant, tai geras viskis, po velnių! Kam pabosta atseit smirdantys salų viskiai, kam nepatinka pigūs, dukart distiliuoti, šiukštūs amerikoniški burbonai, kas burnoja ant per daug saldaus salyklinio gėrio, turėtų pabandyti šį Airijos džiaugsmą. Į sveikatą!

2017 02 15:

Kvapas: 9

Skonis: 9

Poskonis: 9

Iš viso: 9.

Aberlour 12 Year Old Double Cask Matured

ablob-12yo

Paguglinus apie šį viskį net ir lietuvių kalba informacijos daug:

“Įkurta 1826 metais prie pagrindinės Aberlour kaimo gatvės, ši darykla keletą kartu buvo sunaikinta gaisro ir atstatinėta tai toje pačioje, tai kitoje vietoje už kelių kilometrų. Nuo 1975 metų priklauso prancūzų grupei Pernod Ricard.

Nors ir mažiau žinomas Jungtinėje Karalystėje, Aberlour viskis yra ypač populiarus Prancūzijoje ir yra vienas iš dešimties geriausiai parduodamų salyklinių viskių visame pasaulyje. Apie pusė daryklos produkcijos parduodama kaip salyklinis viskis su plačiu brandinimo tipų ir amžiaus pasirinkimu, kita pusė eina maišytiems viskiams, daugiausiai Clan Campbell.“

aberlour_distillery_03

“Škotiškas viensalyklis viskis „Aberlour“ distiliuojamas keturiais svogūno formos distiliatoriais. Didžioji jo dalis brandinama dviejų rūšių statinėse. Viena dalis viskio brandinama specialiai atrinktose burbono statinėse, kita – chereso, kad įgautų skirtingą skonį bei aromatą. Kai abiejų rūšių statinėse laikomas viskis subręsta, yra sumaišomas – taip jo skonis ir aromatas tampa itin subtilus ir įgauna tamsią spalvą bei Speisaido regione pagamintam salykliniams viskiui būdingą švelnų šviežių bei džiovintų vaisių ir riešutų aromatą.“

“Gėlų kalbos žodis Aberlour reiškia „čiurlenančio upelio kalbėjimą“. Vanduo viskiui gaminti imamas iš labai seno šulinio, kuris buvo laikomas šventu, nes ne kartą išdžiuvęs ir vėl prisipildė. Viskio „Aberlour“ etiketėse iki šiol vaizduojamas ąžuolas ir vanduo.“

images-4

Informacijos daug, geriau nepapasakočiau. Pasirodė keista, kaip tai gali būti Speisaido viskis, jei net pavadinime yra parašyta “Highland“? Pasirodo, Speisaidas yra Škotijos Aukštaitijos dalis, o ta pati distilerija yra visai netoli Spey upės…

Anyway, ką mes čia turime? Tiesą sakant, viens iš “skaniausių“ ugninių vandenų, ragautų pastaruoju metu. Rimtai, kiek pamenu, nebent “Glenfidich 12“ ar “Glenmorangie 12“ buvo toks kvapnus, charakteringas, na, gal dar keli…o žinant tai, kad butelaitį pirkau už…20 EUR, išvis darosi linksma!

Kvapas man patiko labiausiai – neturiu ko prikišti! Jaučiau viską – ir saldumą, ir vanilę, ir razinas, gal net riešutus, galva apsisuko nuo kvapo, pats nežinojau, kas ten galėtų būti…Skonis – liuks, tikrai ne be reikalo jie ten tuos du skirtingus viskius pamaišo: saldu, bet ne per daug, jaučiasi tokia vanilinė gaiva, kiek aš supratau. Yra ir kažko aštresnio – gal tikrai cinamonas, kaip rašo (imbiero nejaučiau; kitą vertus, gali ir gerdamas pilstuką jausti, kad ten imbieras ar garstyčios), dar tikrai jutau šokoladą, razinas. Poskonis – malonus, ilgas, saldus, panašios natos, kaip ir skonio, plius lyg ir greifruktas kažkoks?

“Aberlour“ – tikra Dievo dovana ir džiaugsmas receptoriams, galima regustuoti iki prisigėrimo, bandant suprasti visus niuansus. Bet to daryti nereikia, šis čiurlenančio upelio kalbėjimas skirtas mėgautis. To visiems ir linkiu.

range_aberlour

2017 01 15:

Kvapas: 10

Skonis: 9

Poskonis: 9

Iš viso: 9,66.

Jim Beam Apple

download-4

Teko paragauti šio gėrimo visai neseniai, įspūdžiai dar švieži.

Kaip ir šio viskio skonis, turėtų būti “traškių“ obuolių…WTF?!

Trumpai tariant, nepatiko man jis visai – taip, yra skirtingi skoniai, gal todėl internete pilna liaupsių, net ir anglų kalba, koks išraiškingas “Jim Beam Apple“ aromatas, kaip nuostabiai jaučiasi tie traškūs (c’mon, nežinau, ką tai reiškia! Man obuoliai gali būti švieži, gal net kieti, kvapnūs, bet traškūs?) obuoliukai ir pan.

Visą, ką aš jaučiau, tebuvo didelė didelė sintetika – toks pat “obuolių“ aromatas, kuris būna kramtomoje gumoje, šampūne ar langų valymo skystyje. Rimtai, gėrimas su laipsniais, rimtos firmos, saldus, stiprus, bet naudojamas obuolių likeris (ar sirupas, kas ten žino…) yra beviltiškas. Toks, kaip raugerškio ar “obuoliniuose“ saldainiuose, kuriuos čiulpdavome prie Lenino. Gal amerikonams gerai, gal pas juos kitaip obuoliai kvepia? Arba gal man jų labai gaila…

obuoliukai-i-4770179148884

Gėrimo kvapas – viskio ir sintetikos mix’as: užsiuodžia tiek plastmasiniai obuoliai, visame savo saldume, tiek viskis. Skonis – nuviliantis: smagią viskio pradžią užgožia obuolinis “šampūnas“. Na, jis saldus, kvapnus kaip velnias, spjauti vis vien nebesinori…Poskonis – pakenčiamas, obuolinė karamelė dingsta, tęsiasi vos vos juntamas salyklo dvelksmas.

Reziumuojant, kiekviena firmelė, pradedanti “štampuoti“ masėms skirtą viskį (arba tik jo legendą,  kaip ir gamyklinis skiestas alus yra tik likusi kaimiško alaus dvasia), užsimano plėsti verslą – gaminti viskio mišinius su medumi, obuoliais, laimais. Taip, tai didina pardavimus; taip, moteriškoji pusė ploja katučių ir geria kokteiliukus;  ir taip, tai nėra tikras viskis. Gaila, kad iš tų kelių gertų viskio mix’ų, “Jim Beam Apple“ pasirodė pats prasčiausias.

_dsc9632-as-smart-object-1-copy-1000x1000

 

2016 12 16:

Kvapas: 8

Skonis: 6

Poskonis: 7

Iš viso: 7.

Jack Daniel’s Honey

222

Teko karštą vasarą paragauti šio viskio ir medaus likerio (kitur akcentuoja, kad medaus) mikso – tikrai nieko prieš būčiau pakartoti.

Taip, tai saldus, mažiau stiprus gėrimas, orientuotas į moterišką auditoriją. Taip, tai skaniau, gal greičiau, “moteriškiau“, nei tradicinis (bent baruose) “Jack Daniel’s“ su Coca – cola. Galų gale, laimi visi – laimingos ir moterys, ir vyrai.

111

Kitą vertus, čia kaip su “Ballantine’s brasil“ – nei viskis, nei žaliosios citrinos. “Jack Daniel’s Honey“ nėra tradicinis viskis – tai maišalas; nėra jis ir kokteilis. Aš puikiai suprantu, kad prekybai reikia būtent tokio derinio, ir jo bus nupirkta žymiai daugiau nei kokio seno gero viskio (aišku, ir dėl kainos), bet sutarkim dėl vieno: tai jau ne viskis. Šis gėrimas puikiai tinka teisingai atšaldytas, kai už lango plius 30; “Jack Daniel’s Honey“ būtų idealus merginos vaišinimo pasirinkimas, na, kai norisi stipriau. Bet ar aš pirkčiau ji, kai šalia stovi tikras viskis? Ne.

“Jack Daniel’s Honey“ kvapas gi, nepatikėsit, atsiduoda medumi, saldumynais, saldainiais, kaip ir priklauso. Skonis – tikrai švelnesnis, saldesnis nei nemaišyto brolio, jaučiasi ir medžio, kukurūzų natos. Va poskonis tai patiko – tarsi gertum kokį lietuvišką midų, tik be to bjauraus spirito dvoko…Saldu, skanu, ir ne taip stipru kaip “Jack Daniel’s“. O kas svarbiausia, nėra tiek daug medienos, acetono, kaip “brolyje“.

“Jack Daniel’s Honey“ – reikiamas gėrimas reikiamui momentui. Bet tai – ne viskis.

images

2016 08 06:

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 9

Iš viso: 8,66.

Jim Beam White Label (Kentucky Straight Bourbon Whiskey)

rodykle

Pradedant pasakoti apie šio viskio skonį ir aromatą, reiktų trumpai, pažinimo dėlei, prisiminti kai kuriuos faktas: pavadinime minimas Kentukis, savaime suprantama, reiškia, kad Jim Beam ir yra distiliuojamas JAV, Kentukio valstijoje,. Konkrečiau – Jim Beam distilerijoje, Clermont kaime. Verta prisiminti, kad ši valstija nuo seno gardėja savo stipriaisiais gėrimais – netgi yra tvirtinama, kad Jim Beam’o įkūrėjas ir galėtų būti vienas pirmųjų, pradėjęs distiliuoti burboną. Yra ir kitų legendų bei istorijų, bet Kentukio viskis, arba burbonas, žinomas visiems, o jo atsargos skaičiuojamos milijonais galonų (nepatvirtintais FB “Neįtikėtini faktai“ šaltiniais).

Verta prisiminti, jog burbonas irgi dalykas rimtas: jei nori distiliuoti gėrimą ir vadinti jį burbonu, reikia, jog veiksmas vyktų JAV; bent 51 proc. spirito (bet ne daugiau 80 proc.) statinėje būtų kukurūzinės kilmės. Dar būtina, kad statinės būtų naujos, ąžuolinės (gero lobizmo JAV medkirčiams pavyzdys).  Visais atvejais Kentukis šiose srityse pirmauja. Kai kas paprieštarautų dėl Tenesio valstijoje gaminamo “Jack Daniel’s“ – burbonui jis nekonkurentas, jie save laiko Tenesio viskio distiliuotojais. Va kokie…(o realiai, skiriasi tik prafiltravimas pro anglies filtrus. JAV moka sukti biznį ir rinkodarą).

Pavadinime esantis žodis “straight“ (liet. tiesus) reiškia, kad gėrimas atitinka visus išvardintus reikalavimus, ir taip pat pagal įstatymus buvo brandintas ne mažiau dviejų metų. Pavadinimas lyg ir iššifruotas.

rodykle2

Internete apie šį burboną rašoma: “Populiariausias pasaulyje burbonas.“ Hmm…jei burbonas, tai tikriaus. Jei viskis iš kukurūzų, tikrai norėčiau pamatyti “Jack’s Daniels“ pardavimus…

“Amerikos užkariavimo pionieriai, įsikūrę Kentukyje, derlingoje žemėje užaugino gausius kukurūzų derlius. Jacobas Beamas <kiti rašo Johannes Boehm, jis, pasirodo, vokiečių kilmės bičas> įsteigė malūną ir už savo paslaugas prašydavo atseikėti dalį kukurūzų. Gautą užmokestį jis panaudodavo gaminti namuose viskį. Jį ragaudavo su šeima ir draugais. Tik po 1795 metų jo talentą įvertinti galėjo visi. Tuomet įkurdinta įmonė yra viena seniausių Jungtinėse Valstijose. “Jim Beam“ gamykla galėtų būti laikoma modernizacijos ir automatizacijos pavyzdžiu. Tačiau “Jim Beam“ ragaujantys burboninio viskio mėgėjai gali būti tikri, kad Jacobo Beamo vaikaičiai 200 metų saugojo ir išlaikė “Kentucky Straight Bourbon Whiskey“ slaptą gamybos formulę.“

Gal jau užtenka pezėti, geriau pauostom stakaną: kvapas, kaip ir visų burbonų, malonus. Gaivus, saldus, vanilė – kaip visada. Nėra tiek medžio, kaip “Jack’s Daniels“ ar “Kentucky Jack“. Skonis – taip pat saldus, vanilinis, dvelkteli ir nedaug medžio (ąžuolo?) ar sumedėjusio kukurūzo, ką aš žinau…Asmeniškai skaniau nei “Jack’s“, ir to vadinamo “acetono“ man kaip tik čia mažiau. Skanu. Poskonis – saldu, yra ir kažko aštresnio, spirito ar čili, aš nesuprantu (ragavau gryno). Gal razinos, ga; slyvos, kas čia žino…bet tikrai nieko.

Išvados gali būti tik tokios: gerai, kad kažkas seniai seniai sugalvojo kukurūzus ne malti, o iš jų daryti gėrimus. Kiekvienas fermeris tą darė vis kitaip, vis savaip, nieks jam negalėjo paaiškinti – dėl to ir atsirado tokia gausybė šito džiaugsmo, šito amerikietiško burbono…O iš tikro, žiūrėdamas į kukurūzo burbuolę, negali net įtarti, kiek galima iš jos pagaminti. Ir “Jim Beam White Label“ yra puikus pavyzdys, kad kartais išeina išties neblogai. Man jis skanesnis nei pas mus taip išpopuliarintas džekuti, ir taškas.

images3

P.S. Geras ir anas, reiks artėjančių švenčių proga padaryti degustacija ir palyginti.

2016 10 22:

Kvapas: 9

Skonis: 9

Poskonis: 9

 

Iš viso: 9

 

The Glenlivet Founder’s Reserve

download

Šią istoriją geriausia pradėti nuo pradžių – bus linksmiau.

Ogi užsimaniau nusipirkti kiek geresnio viskio, ypatingai progai. Gi ne maišyto, o salyklinio užsinorėjau. Vartau reklamas (nesakykit, kad patys to nedarot. Kai paskutinį kartą radau akcijinį Glenfidich 12 už beveik 30 eurų eilinėje parduotuvėje, išsižiojau), ogi va gi na – “Maxima“ Velykų proga skaldo ne balandžio 1 – osios pokštus, 0,7 l Glenlivet 12 apie 14 eurų, o tokios pat talpos Aberlour 12 – keliasdešimt centų pigesnis. Rimtas pasiūlymas! Nusprendžiau pirkti tą kiek brangesnį, nors abu butelaičiai pačioje Anglijoje kainuoja du kartus brangiau…

Tik nusipirkęs savo išsvajoto salyklinio džiaugsmo, guglinu plačiau – ir randu, kad vienas įvertintas 2/5, kitas – 4/5. Aišku, man “pavyko“ nusipirkti to prasčiau įvertinto, nesiseka…

Anyway, tai tik išankstinė nuomonė. Nežinau, ar ji, ar ne ji, bet “The Glenlivet Founder’s Reserve“, 12 metų išlaikytas salyklinis viskis, tikrai nėra vertas tiek tokios kainos, tiek didesnio dėmesio. Nors taip pavadintas distilerijos įkūrėjo garbei, nors žydra pakuotės ir butelio spalva skirta irgi jam, visa kita – nuvilia.

Kvapas, kaip pritarė žmona, kaip slyvų kompoto. Tų geltonų slyvukų, toks saldus, kiek aitrus. Skonis – š*** bomba: vyrauja aitrus, acetoninis chaosas, šiukštus grūdinis spiritas, kažkiek yra saldumo, bet tai nieko nepakeičia. Toks “bekūnis“ alkoholio tvaikas. Poskonis – panašus, aitru, stipru, bet tik tiek. Mano draugai antro stilkiuko ir nebenorėjo…

Taip, gal su ledukais būtų kitaip. Taip, gal nusipirkau padielką, ką gali žinoti. Apibendrinant, mano pirktas butelis nevertas net lietuviškos kainos. Vargšai britai…

2016 03 09:

Kvapas: 8

Skonis: 6

Poskonis: 6

 

Iš viso: 8

Grangestone Bourbon Cask Single Malt

untitled

Teko paragauti šio Highland’o regionui prikalausančio viskio, pirkto kaimyninėje šalyje, tokioje parduotuvėje “Biedronka“…

Na, aš nieko prieš pirkti viską ten, kur yra pigiau. O kas įdomiausia, šio viskio taip ir neteko matyti Lietuvoje. Net internete informacijos apie jį skurdoka.

Ir arkliui aišku, kad tai salyklinis, 12 metų brandintas Škotijos Aukštaitijos regiono viskis. Iš pradžių jis būna brandinamas baltojo ąžuolo statinėse, vėliau – buvusiose burbono statinėse.

Na ir kas? O tas, kad kvapas saldus, greičiau, salsvas, panašu į razinas, slyvas; išgerta taurelė kurį laiką dvelkdavo šokoladu. Skonis – tikrai keistas: lyg gertum lietuvišką naminę, be to atstumiančio raugalo dvoko, tokia švelni, skani ruginė naminukė, lyg ir dvelkteli ąžuolu, jūros dumbliais…Poskonis – pakankamai švelnus, “naminis“, mažokai salyklo natų.

Visada smagu paragauti kažką naujo,  už gerą kainą. Nepaisant to, už tokius pinigus dar kartą šio viskio nepirkčiau.

2016 03 09:

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 8

 

Iš viso: 8

William Peel

untitled

Taip, tai dar vienas ne visiems žinomas maišytas škotiškas viskis. Taip, buvo akcija, todėl ir nusipirkome (vis dėlto, aš siūliau nepirkti, imti kitą, bet neklausė).

Nesigilinsiu į šio gėrimo kilmę ir istorija – nes ir informacijos nėra per daug internete.

Kaip būna dažniausiai, kvapas yra malonus – kiek salstelėjęs, gaivus, nors intensyvumas nėra didelis, malonaus salyklo įvairiapusiškumo trūksta.

Skonis – nieko gero…Dominuoja grūdinio spirito šiurkštumas, atstumiantis saldumas, nors vanilės natų irgi yra. Vyraujantis saldumas toks “neviskiskinis“, kažkoks tirpiklio skiedalas.

Poskonis – ilgas, šiukštus, nupurtantis. Asmeniškai man – nieko gero.

 

2015 10 25:

Kvapas: 8

Skonis: 5

Poskonis: 5

 

Iš viso: 6

Glenmorangie 10 Year Old Original

untitled2

Neseniai įvyko nedidelė šventė mano receptoriams – teko siurbtelti jauniausio iš Glenmorangie, 10 metų Škotijos Aukštaitijos gėrio. Taip sakant, auksas, o ne gėrimas…

Iš tikrųjų, butelaitis pas mane stovėjo gal du metus, taip kad toks iš ankstinis nusiteikimas, kaskart žiūrint į šį gelsvą butelį, vis augo ir augo – taip ir norėjosi paragauti. Galbūt lūkesčiai ir buvo nemaži, bet jie – pasiteisino.

Kaip sako internetas, šis Škotijos Highland’o regione gimstantis šedevras distiliuojamas pačiais aukščiausiais distiliatoriais visoje Škotijoje, beveik 8 metrų aukščio. Gamyklai priklauso ir Ardbeg’o distilerija Islay saloje. Dar jai priklauso ir Tarlogie šaltinis, iš kurio semia vandenį savo skystam auksui. Gi statines viskiui naudoja nenaujas, iš baltojo ąžuolo, auginto distilerijai priklausančiuose miškuose JAV. Du metus statinės prasivėdina lauke, vėliau jose bręsta Jack Daniel’s’o ir Heaven Hill’o ditilerijų gėris, kol galop statinės keliauja į Škotiją.  Gal dėl to skonis toks gaivus, saldus ir malonus? Senos burbono statinės, ilgi distiliatoriaus kaklai, sulaikantys viską brūdą apačioje ir išgarinantys švelnų auksą aukštyn…mmm…Tiesa, pasirodė labai įdomu, kad šį viskį gamindavo 16 – kos vyrų brigada, taip ir pasivadinusi; vargšeliai dirbdavo visus metus, tik kelioms šventėms patys galėdavo pailsėti. Vėliau chebrytė padidėjo iki 24 – kos žmonių.

Ką mes turime? Ogi nuostabų, puikų kvapą, užsiuodžia malonus saldumas – vanilės, medaus, gal net citrinų natos? Aišku, yra ir aštrumo, gal dėl alkoholio, juk ne vynas čia? Skonis panašus, mažiau intensyvus – vyrauja vanilė, citrinos, laimai, prisifantazavęs užuosčiau ir kivi, kriaušes…Poskonis kiek alkoholinis, bet ilgai išliekantis, maloniai saldžiarūgštis, norisi dar ir dar. O daugiau ir nebėra, nes labai skanus ir beveik visą išgėrėm. Iki sekančio džiaugsmo!

2015 10 03:

Kvapas: 10

Skonis: 9

Poskonis: 9

 

Iš viso: 9,66

Highland legend

atsisiųsti (3)

Jokia čia ne legenda, juolab tikrai ne Highland’o, Škotijos viskio šventovės…tiesiog laipsnių turintis gėrimas, nežinia iš kur atsirandantis mūsų parduotuvėse, dažniausiai Norfoje, už prieinamą kainą (prieš kažkuriuos Naujus kainavo 26 Lt už 0, 7 l, internete yra Norfos senas .pdf).

Teko jo ragauti prieš kelias savaites, tiesą sakant, buvo pamaišyta su alučiu, taip kad skonio pajutimas tikrai nėra “šviežias“, viskas užsimiršo.

Kiek pamenu, kvapas tikrai buvo – kiek salstelėjęs, pakankamai malonus. Nebuvo vanilės ar ąžuolo, greičiau malonus saldumas ir tiek. Skonis – panašus, stipru, saldu, bet ne bjauru. Tik mažiau aromatinga, mažiau malonu nei kiti prieš tai ragauti viskiai. Poskonis – kiek nuviliantis, trumpas, aštrus, toks “alkoholinis“…

Tiek tų ir atsiminimu. Šiaip internete jokių žinių apie šį gėrimą, tikras no – name’as. Keletas komentarų rusiškai, štai ir viskas. Gali pats papilstyti kur garaže, užklijuoti panašią etiketę ir pirmyn! Bet kokiu atveju, reikia paragauti ir tokių gėrimų, kad sužinotum, kas yra kas. Slaint!

2015 06 27:

Kvapas: 7

Skonis: 7

Poskonis: 6

 

Iš viso: 6,66