Iš kitos pusės (2007)

01

Vaidina: N. Yesilcay, B. Davrak, T. Kurtiz, H. Schygulla, P. Ziolkowska.

Rež.: F. Akin.

Jam ir vėl pavyko! Taip trumpai galėčiau apibūdinti šį filmą. Pavyko filmo režisieriui, jaunajam F. Akin’ui (gimęs jis 1973 m., taip kad…), dar kartą sukurti kažką turkiškai – vokiško, kažką vakarietiškai – rytietiško, kas patinka visiems. To įrodymas – Kanų apdovanojimas už scenarijų bei kiti prizai.

Labai neįsijaučiant, kilo mintis, kad filmui (o ir scenarijui) to labai reikia – tokio kultūrų maišymosi, tokios kerinčios įvairovės. Rimtai, jei šis filmas būtų tik apie vokiečius arba bent europiečius, jis nebūtų toks geras. Ir atvirkščiai, jei jame būtų vien Turkija, irgi nieko gero. Visgi toks švelnus mix’avimas, vieno motyvo keitimas kitų, kultūriniai perėjimai/lyginimai/kontrastai padaro savo – kas režisieriui Akin’ui ir prieš tai puikiai sekėsi.

MV5BMTM4NTUxNTM0Ml5BMl5BanBnXkFtZTcwNzU0NTA4Nw@@__V1_SX99_CR0,0,99,99_AL_

Šiame filme pasakojama apie kelių herojų likimus, ir dažniausiai, iki pat jų gyvenimo pabaigos. Tos kelios filme esančios dalys taip ir vadinasi – “Ayten mirtis“, “Lotės mirtis“. Visi miršta, kaip rašydavo K. Vonnnegut’as, “nieko nepadarysi“.

Pirma dalis – apie Brėmene gyvenanti Ali, pensininką emigrantą iš Turkijos. Jis mėgsta lankytis pas kekšes, nes žmonos kaip ir nėra, o kartą po keletos apsilankumų už pinigus, susidraugauja su už save jaunesne sakso bitele Jeter. Likimas taip susiklosto, kad ši pradeda gyventi su Ali. Ali sūnus Nedžatas, vokiečių filologijos profesorius, nepritaria šiai draugystei, tarp savo tėvo ir prostitutės. Visa ši drama baigiasi tragiškai, Jeter žūsta. Nieko nepadarysi.

04

Kitas siužetas – apie Jeter dukterį Aiten, gyvenančią Turkijoje. Mergina tėvynėje prisidirba, nes yra užkietėjusi anarchistė, sprunka iš Turkijos. Tada atkeliauja į Brėmeną (kaip nuspėjama!), čia bando viską pradėti iš naujo, kartu pradeda ieškoti savo motinos Jeter, su kuria kelis kartus prasilenkia gatvėje. Motinai žuvus, jos taip ir nepamato…Aiten susidraugauja su vokiete Lote, jos tampa kaip ir partnerėmis (ech ta scena, kai skambant “Inel inel de aur (Bucovina Dub)“, http://www.youtube.com/watch?v=q5dCoKTAtn4, merginos laižosi…). Vėliau Aiten suimama, deportuojama į Turkiją. Iš paskos seka Lotė, kol vėliau Stambule gauna galą…nieko nepadarysi.

03

Kas lieka? Ogi Lotės motina (kažkada buvusi garsi vokiečių aktorė H. Schygulla), kuri bando susitaikyti su dukros mirtimi, nukeliauja į Stambulą ir bando rasti Aiten. Lieka Ali, kuris irgi deportuojamas į Turkiją, ir jo sūnus Nedžatas, atkeliavęs į Stambulą, o čia atrandantis savyje vis daugiau turkiškumo…

“Iš kitos pusės“ – filmas apie gyvenimą. Apie kelias jo puses. Tai kartu filmas apie skirtingas kultūras, jų tarpusavio santykį. Kartu tai filmas apie atleidimą, susitaikymą. Ypač elegiška pabaiga – sūnus sėdi prie jūros ir laukia grįžtančio tėvo. Tik čia yra irgi iš kitos pusės – sūnus bandys atleisti tėvui už jo nesąmones. Nieko nepadarysi.

O daryti per daug nieko ir nereikia – šį filmą reikia tiesiog pasižiūrėti.

02

2014 06 07:

Režisūra: 9/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 8/10
Muzika: 9/10
Kamera: 7/10
8,2

 

Galva į sieną / Gegend die Wand / Head-on (2004)

images

Vaidina: Birol Unel, Sibel Kekilli, Cem Akin, Adam Bousdoukos, Meltem Cumbul ir kt.

Rež. Fatih Akin

 

Gal labai nesuklysiu teigdamas, kad tai pats geriausias režisieriaus F. Akin’o kūrinys, gavęs Berlyno lokį, daug kitokių ordinų. Best’us pažiūrėti tikrai verta – filmas tą patvirtina.

images-21

Turkų kilmės vokiečių režisierius filme ir nagrinėja Vokietijoje gyvenančių turkų etnines bei etines bėdas, plius pridedama meilės (tokios keistokos, aha) istorija. Kaip teigia vienas lietuvių režisierių, filmas gali pavykti, jei jame kalbama apie meilę ar laisvės siekimą. Kaip tik abiejų šiame filme nestinga, gal todėl “Galva į sieną“ yra toks vykęs.

images-13

Apie viską iš pradžių? Emigrantų gausiame Hamburge gyveno toks labiau vokietis negu turkas (nors ir turkų kilmės) Kahitas Tomrukas – nors ir 40 metų, tačiau turto daug neužtaupęs, panašus į pankelį-bomželį labai 🙂 Rinko jis butelius bare, įkaldavo gerai, o viename epizode net užrėkė įsijautęs “Punks not dead!“. Ne visada jis buvo toks linksmas, kaip tik – vieną vakarą, padauginęs alės, garsiai atsukęs depešų “I feel you!“, atliko manevrą, nuo kurio ir kilo filmo pavadinimas: girtas rėžėsi su mašina į sieną. Laimei, rimčiau nenukentėjo, o pateko į psichuškę.

atsisiusti2

Čia sutiko Sibelę (Sibel Kekilli) – seksualią dvidešimtmetę turkaitę, kuri irgi turi sielos bėdų, mat pjovėsi rankos venas. Jie turėjo apie ką pasikalbėti:

“-Taip tu nenumirsi.

-Ką turi galvoje?

-Išilgai.

-Kas išilgai?

-Turi venas pjauti išilgai, o ne skersai. Skersai mėšlas.“

atsisiusti-2

Vis dėlto pagrindinė kalba buvo apie…vedybas:) Sibelė norėtų tekėti už Kahito, nes jis – turkas. Gi Sibelės tėvai – griežti, konservatyvus turkai, kuriems svarbu tradicijos (turkaitė gali tekėti tik už turko), o pati Sibelė nori kuo greičiau pabėgti nuo šeimos, tapti laisva ir gyventi tikrą gyvenimą. Vedybos – tik popierinės, fiktyvios. Kahitas prisišneka – gana lengvai pažada, jog ims ją už žmoną, jei ši atneš alaus.

atsisiusti-12

Porelė susituokia, prasideda “vedybinis“ gyvenimas: pirmą vakarą Sibelė, dar nespėjusi nusimesti nuometo, puola dulkintis su pirmu pasitaikiusiu barmenu. Likusią filmo dali ji elgiasi gana panašiai – Sibelė tapo laisva, todėl gyvena. Kahitas turi savo moterį, bet kartais pasvajoja ir apie Sibelę, kurią, panašu, po truputį įsimyli. Nors žino, kad “- Meilė – tai karuselė: įdėsi pinigėlį, ir ji pradės suktis. Bet ji sukasi tik ratu, arkliukas, ant kurio sėdi, medinis.“ Dėl šios meilės Kahitas stipriai nukenčia…

Galu gale viskas pasibaigia teigiamom spalvom. Ilgai ieškoję meilės, abu herojai supranta, jog meilė visada buvo šalia…Tačiau jiems nelemta likti kartu. Vis dėlto, abipusė pažintis padėjo abiems –  Kahitas atranda gyvenimo prasmę: “-Kai pirmą kartą sutikau Sibelę, buvau miręs. Ir prieš tai seniai nebegyvenau.“ Sibelė irgi nebe tokia, kaip anksčiau – viskas keičiasi. Tik kas jų laukia toliau?

images-31

Filmas kiek ištęstas, pabaigos tenka palaukti, tačiau kartkartėmis atsirandantis draivas viską kompensuoja. So, men: kiek verta tavo laisvė? Kas yra laisvė? Kas yra laisva meilė?

Apie tai ir dar daugiau kalbama “Galva į sieną“.

 

2012.10.24:

Režisūra: 7/10

Vaidyba: 9/10

Menas: 9/10

Muzika: 10/10

Kamera: 10/10

 

9,0

Virtuvė sielai / Soul kitchen (2009)

Paveikslėlis

Vadina: A. Bousdoukos, M. Bleibtreu, P. Roggan, B. Uenel ir kiti.

Rež.: Fatih Akin

Ištrauka:

Klientas, restorane pakvietęs virėją: “Aš tik norėjau, kad mergina pašildytų gaspačo, tik tiek. Ar labai sunku tai padaryti?”

Virėjas: “Gaspačo yra tradicinis ispanų patiekalas, patiekiamas šaltas.”

<>

K.: “Aš noriu šilto gaspačo!“

V.: “Ne!” smeigia peiliu į stalą. “Galiu prismaukyti į tavo sriubą, nuo to ji irgi sušiltų”.

Geras, greitas, dinamiškas filmas apie maisto kultūrą – apie maistą sielai.

Gyveno kartą graikų tautybės bičas (A. Bousdoukos). Jis Hamburgo rytų rajone turėjo savo kabaką “Soul kitchen”, kur skrudindavo bulvytes, šildydavo picas ir kaldavo pinigą iš to.

Paveikslėlis

Dirbo prestižiniame restorane kartą šefas (B. Uenel), kurį išmetė iš darbo už aukščiau minėtą (ir kitus) išsišokimą…

Paveikslėlis

Žinoma, scenarijus nuspėjamas – garsusis šefas pradeda dirbti “skylėje”, kuri vėliau tampa visiems žinoma – šefas išmokina kabakošeimininką, kaip iš tikrųjų turi atrodyti maistas sielai – dėl to irgi reikia įdėti dalelę savęs, ar ne? 🙂

O kur dar kiti siužeto vingiai – link neištikimybės žengianti šeimininko draugė, iš kalėjimo lygtinai paleistas jo brolis (M. Bleibtreu), kuris tiesiog sukurtas “prisidirbti”…

Filmas įtraukia savo dinamiškumu, geru montažu, muzika į vientisą ir gerai žiūrimą nuotykį. Ir kalbama apie svarbius dalykus – meną gaminti, meną nepalūžti, ir kad…brolis broliui graikiškai reiškia daug 🙂

Paveikslėlis

2012.02.26:

Režisūra: 7/10

Vaidyba: 7/10

Menas: 5/10

Muzika: 9/10

Kamera: 9/10

7,4