Septintasis antspaudas / The Seventh Seal / Det sjunde inseglet (1957)

images1

Vaidina: Max von Sydow, Gunnar Björnstrand, Bengt Ekerot.

Rež.: I. Bergman

Jei jau filosofas L. Donskis šį filmą įtraukia į best‘ų 5-tuką, ką galiu pasakyti aš, paprastas mirtingasis? 🙂 Iš tikrųjų, keistas filmas. Gal dėl to, kad tai pirmas matytas Bergmano filmas, tiksliau, pirmas, žiūrėtas rimtai, iki galo, bandant įsigilinti.

O gilintis yra kur. Kaip sako kiti, bergmaniškas kinas tikrai nėra lager beer. Kalbant apie „Septintąjį antspaudą“, panašu, filmas sukurtas egzistencializmo pasaulėžiūros dominavimo metu, supranti gi, Sartras, Kamiu…:) Gal todėl filme kalbama apie gyvenimo prasmę, Dievą, mirtį – apie esminius dalykus. Ne apie čihuahuas Beverli Hilse. Filosofiški filmai nėra populiarūs, seni filosofiniai – tuo labiau. Tačiau „Septintasis antspaudas“ drąsiai turi būti įrašomas į „Turiu pamatyti per savo gyvenimą TOP 20“:) Ir kuo gyvenimas vis labiau to the end, tuo šiame filme nagrinėjami klausimai tampa aktualesni.

atsisiusti-21

Pasakojimo siužetas kiek senamadiškas, bet…nieko 🙂 Riteris Antonijus Blokas grįžta namo iš dešimtmetį trukusio kryžiaus žygio, kartu su savo draugeliu. Grįžęs pamato, kad visur siaučia maras,  žmonės krinta kaip musės. Netikėtai sutinka įtartiną bachuriuką, juodais rūbais ir baltu veideliu.

atsisiusti-11

Supranta, kad tai ir yra jo smertis. Suprasdamas, jog ištrūkti nepavyks, pasiūlo mirčiai sužaisti…šachmatais. Kol tęsėsi žaidimas, Blokas išliko gyvas. Spėjo susitikti su savo seniai matyta žmona. Spėjo pamatyti baimės numirti kamuojamus žmones, besimeldžiančius Dievui. Spėjo pakalbinti į laužą sudeginti vedamą raganą. Daug dar nuveikė, tačiau visur jį persekiojo giltinė su šachmatų lenta…

atsisiusti-31

Kaskart, stebėdamas kitų likimus, kitų veidus, Blokas vis labiau abejoja dėl savo ateities: nors ir nusipelnęs indulgenciją (?) Kryžiaus karo metu, atpirkęs nuodėmes, jis vis labiau yra kamuojamas abejonės: „Norėčiau atlikti išpažintį, tačiau mano dvasia tuščia. Žvelgiu į šią tuštumą ir matau veidrodį, o veidrodyje – save. Mane apima pasišlykštėjimas ir baimė. Abejingumas žmonėms išvijo mane iš jų tarpo ir aš gyvenu šmėklų pasaulyje. Esu savo paties vilčių ir fantazijų belaisvis.” Ar tai neprimena mūsų? Tomis keliomis abejonės sekundėmis? Visgi Blokas nebijo mirtį, tačiau jam svarbu, kas bus toliau? Jam nepatinka nežinia, o kas, jei po to nieko nebebus, tik tuštuma? O Dievas, kuris neatsiliepia į jo dvejones, jį dar labiau piktina: “Mes turėtumėm sukurti stabą savo baimėms, ir pavadinti jį Dievu“.

Šalia Bloko yra ir kita siužeto linija – apie akrobatą Jofą, kartais regintį vizijas, ir jo žmoną Miją. Pabuvęs tarp šios paprastos šeimos, sudorojęs visą bliūdą žemuogių su pienu, pasidairęs į akrobatų mažąją atžalą, paklausęs paprastų nerūpestingų liaudiškų dainų, Blokas pamato kažką, panašaus į gyvenimo prasmę. Visgi apie meilę filme kalbama kietai: „Meilė – pati juodžiausia iš visų marų“. „Jei šiame pasaulyje viskas yra netobula, meilė yra tobula savo netobulumu“.

Filmas baigiasi mirties triumfu: mirties angelas išsiveda miriop Blokąsu jo palyda, jie visi septyni šokdami makabrišką šokį, iškeliauja. Visgi Jofo šeima lieka gyva…

atsisiusti

Kaip teigia pats I. Bergmanas, „Aš supratau, kad sielų išgelbėjimo galimybė slypi ne už žemiškojo gyvenimo ribos, bet pačiame žmoguje. Tai vienintelė sakrališkoji vertybė, kuri yra labai reali ir žemiška. Vienintelė šventojo prado forma yra meilė. Dabar aš galiu tvirtinti, kad krikščioniškas Dievas yra galinga griaunamoji jėga, mirtinai pavojinga žmogui ir žadinanti pačius tamsiausius griovimo gaivalus“.

Stiprus, filosofinio egzistencializmo persmelktas filmas, kuriam juodai baltos spalvos suteikia dar didesnio dramatiškumo, meniškumo. Jei žiūrėdamas šauk-bėk-pliki papai tipo filmus, atsiminsi, kad kinas yra menas, ne tik pramoga, ir norėsi kažko stipraus, šis muvis bus aiškiai per stiprus. Kita vertus, jį galima žiūrėti kelis kartus, ir visada atrastum kažką naujo…

 

2012 11 24:

 

Režisūra: 9/10

Vaidyba: 9/10

Menas: 10/10

Muzika: 7/10

Kamera: 8/10

8,6