A. Čekuolis “Generolo “Sena karvė“ istorija“ (2014)

untitled

Tai dar viena A. Čekuolio knyga, kažkaip paskutiniu metu jų gerai “užderėjo“.

A. Čekuolio gyvenimas, jo pasakojamos istorijos jau seniai visiems kelia didelį susižavėjimą. Pirmojoje šios knygos dalyje pasakojama apie paties Algimanto gyvenimą. Visiems įdomu, kokia buvo pradžių pradžia, kaip paprastas (o gal nepaprastas?) miestelio mokytojų vaikas po truputį tapo tuo, ką mes taip gerai pažįstame.

Knygoje pasakojama, kaip Algimantą “užverbavo“ KGB, kaip jis turėjęs gyventi dvigubą gyvenimą. Ši dalis man patiko, nes autorius to nebeslepia – visi ir taip supratome, kad be KGB ankčiau nebuvo galima taip laisvai kaip Algimantas keliauti po visą pasaulį…Kas nustebino, jog nepaisant tarybinės tvarkos smerkimo, nepaisant suvokimo, jog visi “gyveno didžiuliame Burbule“, paremtame veidmainyste, saviapgaule ir kitomis blogybėmis, autorius per daug tų laikų ir…neteisia. Buvo kaip buvo, visiems reikėjo gyventi, kad išliktum, ir Algimantui pavyko. Kažin ar taip jis šnekėtų, jei jo tėvai būtų buvę ištremti ar sušaudyti – kaip ir pats, mokytojų vaikas, pats platinęs atsišaukimus. Ši pasakojimo dalis manęs galutinai neįtikina, kad viskas taip ir buvo, kaip knygoje kalbama…gal ir sužinosime teisybę, greitai?

Kita knygos dalis – tai Algimanto populiariųjų TV laidų pasakojimai apie gyvenimą, mokslo naujoves, trumpai tariant, ką paskaitė ir sužinojo užsienio spaudoje, tą išvertęs ir papasakojo…Ar to reikia? Taip, labai. Ar tai menas? Nelabai, tai tiesiog užsienio spaudos analizė.

Nepaisant visko, knyga tikrai nebloga. Kaip minėjau, nelabai beišeina žiūrėti Algimanto laidų, nes erzina toks pamokantis, o dabar vis labiau sunkiau suprantamas kalbėjimas (su draugais lažinomės, kad, deja, Algimantą ištiko insultas ar kitos bėdos užpuolė). Todėl skaityti knygą, kur viskas taip paprastai surašyta, yra labai patogu. Kitą vertus, mane labai žavi mintis, kad vis dar turime, jei neklystų, seniausią pasaulyje laidų vedėją. Aišku, kai jis visai supanašės į vos beprašnekantį Brežnevą, tuomet nebus kuo didžiuotis….

Bet kokiu atveju, A. Čekuolis nugyveno labai įdomų gyvenimą. To galima jam pavydėti, o iš knygų – gal kažko ir išmokti?

 

2016 03 05:

Turinys: 7/10

Gylis: 7/10

Eiga: 7/10

Menas: 6/10

Ech…: 8/10

7,4

Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu (2009)

atsisiųsti

Oi tas Čekuolis…kaip kartais sunku apie jį pasakyti trumpai, ir aiškiai…

Taip, knyga nuostabi, ir nuo to reiktų pradėti. “Praryjau“ šią knygą jau antrą kartą, nes po kiek laiko pasimiršta visos įdomybės – ir žinau, kad ne visa informacija, ne visi megabaitai susirado vietą mano kietajame diske…informacijos knygoje tiek daug ir ji tokia įdomi, kad jei paskaitai kiek ilgiau, be atokvėpio, po truputi viskas užsimiršta. Čekuolį skaityti reikia iš lėto, ir po truputį apmąstant – na, bent jau minėtą knygą…

atsisiųsti (1)

Prisipažinsiu – klausytis Algimanto laidos per TV, kad ir su trumpais filmukais, kurių kartais ten būna įterpta, man yra tikra nuobodybė. O va skaityti knygą – priešingai. Žadu imtis ir kitų, naujesnių leidinių – nes aprašomos temos yra įvairios: pradedama nuo…tos vietos, kur Dievas sukūrė žmogų, paieškos; pasakojama apie senovės, istorijos peripetijas, apie konkrečius istorinius personažus; pasakojama ir apie daug kitų įdomių dalykų.

Apie knygą – tiek. O apie autorių, tai kaip ir minėjau, sunku man pasisakyti vienareikšmiškai. Kai kurie teiginiai knygose yra gana keisti, ir tikrai negaliu patikrinti to autentiškumo. Gal ir teisybė, o gal autoriaus pritempta? Į kai kuriuos Lietuvos istorijos faktus žiūrima irgi keistai, tarsi buvusio parsidavusio komunisto akimis…nenoriu šmeižti žmogaus, bet paslapčia kyla klausimas: kaip anais “gerais“ laikais Čekuolis galėjo taip lengvai ir taip plačiai keliauti? Po visą pasaulį, kai paprastas žmogus net keliaudamas į kokius kalnus buvo sekamas tam tikros chebrytės…taip, jis prisipažįsta buvęs lojalus sovietas, dar ir šiais laikais stovėjęs po socialdemokratų vėliava, knygnešystė jam atrodo buvus daugiau verslas nei žygdarbis. To taip irgi lengvai nepatikrinsi.

Kitas faktas lieka faktu: žiūrėjau prieš kelis metus kažkokią kvailą laidą – viktoriną, kai reikėjo atsakinėti į klausimus, kurioje dalyvavo Algimantas. Likau nustebintas, nes jis ne tik kad nelaimėjo, bet nesugebėjo atsakyti į kelis paprastus klausimus, į kuriuos bet kas atsakytų. Gal amžius, gal reakcija kalta, bet TV jis ten neatrodė kaip bent kažkiek žinantis.

Tiek apie autorių. O apie knygą, pasikartojant: ji gera, ją būtina perskaityti.

O kaip su vertinimais, ne nežinau. Tai publicistika, bet…

2013 09 20:

Turinys: 9/10

Gylis: 7/10

Eiga: 5/10

Menas: 5/10

Ech…: 8/10

6,8