Remy Martin VSOP Mature Cask Finish Cognac

remy-martin-vsop-mature-cask-finish-cognac

Teko paragauti šio tauraus gėrimo, šventės juk…

Tiesą sakant, įvertinti šį konjaką sumaniau nežinodamas kainos – kaip sako, dovanotam arkliui į dantis nežiūri.

Ką mes turime? Šis vieno iš didžiausių ir seniausių Prancūzijos konjako gamintojo Remy Martin kūrinys paženklintas Very Special Old Pale ženklu – vadinasi, yra brandintas ne mažiau 4 metus. Kaip deklaruoja gamintojo tinklapis, Remy Martin VSOP yra brandinamas nuo 4 iki 12 metų, o paskutinius metus teliūskuojasi senose statinaitėse. Žavu.

Turbūt nereikia priminti, jog Remy Martin yra pakankamai seniai, 1724 metais įkurta kompanija, kuri turėjo nemažai kitų pavadinimų, kol pavirto Remy Martin. Konjakui maišyti skirtas spiritas iš vynuogių išgaunamas, aišku, Cognac regione, konkrečiau – iš Grande Champagne ir Petite Champagne sričių (pagal dirvožemį, visas regionas yra suskirstytas į šešias sritis). Minėtos dvi vertinamos dėl savo aromato, nėra pačios high-end‘inės, bet ir ne prasčiausiai vertinamos sritys.

Ragaujant kvapas beveik visada būna malonus, taip yra ir šįkart – gaivus, saldus, malonus kvapelis, man panašus ir į gero viskio dvelksmą. Skonis – šiek tiek mažiau malonus. Kažkodėl ne itin maloniai ragaujasi kažkuris aitrus komponentas. Ne acetonas, ne formalinas (šiuos žinau tik pagal kvapą, ne pagal skonį), bet kažkas keisto…taip, yra saldumo, vanilės, gali pafantazuodamas pajausti ir riešutų, slyvų aromatą. Poskonis – taip pat saldus, vanilinis, kažkiek to nemalonaus acetono, o viskas subtiliai pasibaigia, galiu prisiekti, biskvitinių sausainių dvelksmu. Keista, taip dar nėra buvę, gal receptoriai nusimušė?

Anyway, smagu, kad ir konjakai kvepia ir ragaujasi skaniai. Tik kažkaip pagalvojau, sužinojęs kainą – geriau būtų buvęs viskio butelis…Slainte!

 

2016 01 03:

Kvapas: 9

Skonis: 8

Poskonis: 8

 

Iš viso: 8,33

Alita Cognac

untitled

Kaip sako žinovai, kiekvienas konjakas gali būti brendžiu, bet ne kiekvienas brendis – konjaku. Nenoriu nieko tuo pasakyti, bet apie mūsų “Alitos“ brendžius esu girdėjęs tik neigiamą nuomonę – atseit, tas brendis netikras; jis gaunamas “pakvėpinus“ ir nudažius spiritą ir pan. Sutikime, jo paragavus, negalėtum labai ginčytis ir sakyti, kad skanesnio nesu ragavęs?

Ir štai, voilà, 2003 metų pabaigoje “Alita“ pradėjo imtis kažko naujo – išleido savo vardo konjaką. Mano kuklia nuomone, labai gerai, kad alitiškiai patys nemėgino gaminti šio tauraus gėrimo (kas neįmanoma net teoriškai, nes konjaku galima vadinti tik tam tikroje Prancūzijos dalyje gaminamą gėrimą), o tiesiog išpilsto iš prancūzų atsivežtą gėrį, būtent, iš 1755 metais įkurtų konjako namų „Gautier“, padedant ilgametei bendrovės partnerei, kompanijai „Gemaco“. Tai, kad konjakas yra išpilstomas kitoje šalyje nei pagamintas, pasauliniu mastu taip pat yra retas reiškinys. O čia dar VS, Very Special, 3 metus brandintas, ne juokas.

Taigi, ką mes čia turime? Kvapas tikrai malonus, saldus, kvepia saldainiais, pyragaičiais ir kitomis gėrybėmis. Skonis – neblogas, kalbant plačiąja prasme; sunku gi ką pasakyti, priragavus vien viskio…Nėra didesnio šiurkštumo, jaučiasi saldumas, gėrimas gana klampus, kas tikriausiai irgi nėra blogai (aišku, to bajerio, kad kiek sekundžių ant pateliūskuotos taurės sienelių išlieka konjako, tiek jam metų, nežinojau). Poskonis – išliekantis trumpai, bet šildantis, malonus, taip pat saldus. Verdiktas – smagu, kad ir pas mus yra toks unikalus gėrimas; smagu, kad jis nėra toks, kaip lietuviškas brendis (pardon, kauniečių “Gloria“ nėra toks jau ir blogas…); smagu, kad kaina nėra užkelta (aišku, galėtų būti ir mažesnė).

2015 05 08:

Kvapas: 8

Skonis: 8

Poskonis: 7

 

Iš viso: 7,66