Išsiskyrimas (2011)

images

Vaidina: Leila Hatami, Peyman Moadi, Shahab Hosseini.

Rež.: Asgharas Farhadi.

Tai filmas, JAV laimėjęs “Oskarą“ už geriausią užsienio filmą, nominuotas tai pačiai statulėlei už scenarijų; taip pat Berlyne laimėjęs “Auksinį Lokį“, “Sidabrinį lokį“. Nepamirškim dar 59 laimėjimų, skamba beprotiškai.

images (1)

Šis filmas –  apie šeimos dramą, gręsiančias skyrybas: Teherane gyvenanti šeima, susidedanti iš savo sergantį tėvą prižiūrinčio Nadero, į užsienį ketinančios bėgti Siminos, vienuolikmetės mokinės Termeh, byra. Žmona kreipiasi į teismą dėl skyrybų, nors motyvas – ji pati ketina emigruoti, o vyras nesutinka vykti kartu –  teisėjo neįtikina. Vyras Naderas – švelnių bruožų, tačiau principingas ir orus iranietis – slaugo tėvą, prižiūri dukrą, ir niekur keliauti neketina. Duktė Termeh norėtų likti su tėvu, o slapčia tikriausiai tiki, jog motina dėl tokios jos nuostatos nepaliks jų…

Ir taip sudėtingą situacija komplikuoja tai, jog Naderas stumteli namus prižiūrinčią vargingą tarnaitę, ši susitrenkia pilvą, o kadangi ji yra nėščia, praranda kūdikį. Tėvas kaltinamas žmogžudyste, prasideda teismai, apklausos, šeimos padėtis dar labiau komplikuojasi…

Kai kas lygina Farhadi su Bergmanu, kiti šį filmą dievina vien dėl to, kad jis – iš Irano, parodo dalelę šios šalies gyvenimo, tarsi žiūrime į iraniečių gyvenimą pro durų skylutę…Taip, filme netrūksta dramos: tai ir šeimos tragedija, vyro – moters santykių peripetijos. Kartu aš matau šiokį tokį politinį kontekstą: šiuolaikinė iranietė, ketinanti emigruoti ir galbūt gyventi pasaulietiškai dvikovoje su tradicijas gerbiančiu, tėvą prižiūrinčiu (morališkai teisiu) ir niekur keliauti neketinančiu vyru. Tas morališkai teisus vyras teisme meluoja, o tą supranta jo duktė. Čia jau kita ašis – dukters, teisybės lakmuso, neutralaus asmens, labiausiai nukentėsiančiu asmeniu šioje istorijoje, dvikova su besipykstančiais tėvais (filmas, beje, taip ir baigiasi, neaišku, su kuriuo iš šeimos Termeh ketina gyventi toliau). Kas intriguoja, jog religija Irane bet kokiu atveju vaidina didelį vaidmenį – prisiekti Koranu reiškia tą pati, kaip būti patikrinam melo detektorium…yra ir keletas kitų intriguojančių, egzotinių mums, epizodu.

images (2)

Kita vertus, manęs šis filmas nesujaudino taip, kaip kitų. Nors “sirgau“ už Naderą, kad jis laimėtų (o to taip ir nesužinojau, nes pabaigoje sužinome, jog duktė jau apsisprendė. Kaip? Nežinia), filmas tikrai uždavė man moralinių klausimų, negali nesakyti, kad nepaveikė. Iš kitos pusės, jei tai būtų meksikiečių, o ne mums ne tiek gerai pažįstamas iraniečių filmas, man būtų visiškai tas pats. Mano nuomone, jei į “Išsiskyrimą“ žiūrėtumėme kaip į eilinį filmą, tokio ažiotažo nebūtų. Man jis kiek nuobodus, per daug nesujaudinantis, neaktualus, ir kažkoks be aiškios pabaigos…LVT “Dogmos“ filmavimo stilius gal ir suteikia tam tikro dokumentiškumo, įtampos, bet paskui erzina. O pačio filmo ne aš vienas nežiūrėčiau antrą kartą, archyve tikrai nežadu jo palikti – delete.

2013 09 26

Režisūra: 7/10
Vaidyba: 9/10
Menas: 6/10
Muzika: 6/10
Kamera: 6/10
6,8