Niujorko šešėlyje (2012)

 

 

atsisiųsti

Vaidina: R. Gosling, B. Cooper, E. Mendes, R. Byrne, R. Liotta.

Rež.: D. Cianfrank.

Liūdnas filmas apie liūdno veido jaunuolį (gal dėl to kalta ištatuiruota ašara po akimi), kuris prisiviręs košės žūsta. Šiame vargo pasaulyje lieka jo sūnus, apie kurio gyvenimą užsimenama antrojoje filmo pusėje. Filmas pristatytas 2012 m. “Kino pavasaryje“ po “Nepriklausomo Amerikos kino“ vėliava. Kitur jo pavadinimas verčiamas “Vieta po pušimis“ (kad ir ką tai bereikštų).

atsisiųsti (1)

Pasakojama istorija iki pat pabaigos liūdnokai keista – žiūrint pagrindinio herojaus Liuko (melancholiškų akių, kūdikiaveidis aktorius R. Goslingas, bent jau man įsiminęs iš “Jungtinių Lelando valstijų) aptatuiruotomis akimis, kas gali būti dar blogiau? Liukas “užtaisęs“ vaiką vienai panelei, sau ramiausiai nieko nežinodamas gyvena toliau – maistui, alui ir cizams užsidirba meistriškai vairuodamas motociklą cirke. Vėliau, sužinojęs apie savo vaiką, visai pašėlsta: ex-mergina gyvena su kitu, juodaodžiu; vaikas auga nematydamas tikrojo tėvo, o Liukas nemato savo tikrojo vaiko. Norėdamas uždirbti kiek pinigėlio savo atžalai, Liukas pradeda plėšti bankus, kol persekiojamas ir įremtas į kampą yra nušaunamas pareigūno Avery (niuanas: susišaudyme pirmas iššauna būtent policininkas).

images (1)

Tai buvo pasakojimas lyg ir apie pirmąją filmo dalį. Toliau šiame ilgame, todėl vietomis ir nuobodžiame filme pasakojama apie sužeisto policininko Avery tolimesnį likimą, kilimą karjeros laiptais, apie jo kolegų korupciją. Ir atsirandantį kaltės jausmą, nes tapęs dienos žvaigžde – juk jis šūviu sustabdė nusikaltėlį Liuką – Avery žino, jog jis pats iššovė pirmas. Paskutinė dalis – labai keistai, vos ne tarantiniškai atskirta “Po penkiolikos metų“, pasakoja apie Liuko sūnaus ir policininko sūnaus draugavimą. Jis tęsiasi iki tol, kol Liuko sūnus sužino, jog jo tėvą sušovė…Avery sūnus, jo draugas. Pačioje filmo pabaigoje atsiranda kiek veiksmo, bet tai nekompensuoja ilgo ir lėto, o svarbiausia, beveik visada beviltiškai nuteikiančio pasakojimo.

atsisiųsti (2)

Taip, filmas sukelia nemažai emocijų – bent jau man vyravo minėtas beviltiškumo jutimas, įsijaučiant į Liuko situaciją. Po to sekė kaltės jausmas, į viską žvelgiant iš policininko pozicijų. Vėliau jutau daug daug kartėlio, anksčiau laiko žuvus kaip ir teigiamam laikytam herojui, ir tas kartėlis išliko iki pat pabaigos. Manau, tuo šis filmas ir stiprus, nes jį bežiūrint nelieki abejingas. Yra ir detektyvo detalių, dar šiek tiek veiksmo…Galu gale, stiprokai paliečiama atsakomybės, tėvystės tema, dostojevskiškai nagrinėjama pati kaltė.

Vis dėlto, tai neatsveria keisto sprendimo filmą dalinti į tris atskiras dalis, kas žiūrisi tikrai keistai. Ryšiai tarp dalių išlieka, tačiau filmo reputacija krinta, siužetas pasidaro toks keistokas…Filmas, kaip minėjau, yra ilgokas ir vietomis tikrai lėtas. Na, o dėl to jaučiamo kartėlio kartais net nesinori žiūrėti toliau, kad ir kaip baigtųsi – atrodo, jog toks scenarijus yra visai be ryšio, todėl…tiesiog norisi filmo nebežiūrėti. Taip, tai gražiai nufilmuotas, pilnas užburiančių vaizdų filmas, kurio…nesinori žiūrėti iki galo. Skamba keistai, ar ne? Jei netikit, žiūrėkit filmą.

2013 12 10

Režisūra: 5/10
Vaidyba: 7/10
Menas: 6/10
Muzika: 7/10
Kamera: 7/10
6,4