S. King “Gyvūnėlių kapinės“ (1983)

untitled

Tai mano antroji S. King’o perskaityta knyga, po “Žaliosios mylios“ – galiu užtikrinti, tikrai ne paskutinė.

Kaip gaila, kad anksčiau nebuvau atradęs siaubo romanų ir apskritai į fantastiką žiūrėjau kiek iš aukšto – S. King tikrai yra siaubo meistras, ir tai jaučiasi kiekviename romano skyrelyje.

“Gyvūnėlių kapinės“ – tikras “siaubiakas“. Kalbant apie veiksmą, į mažą Ladlou miestelį iš Čikagos atvyksta gyventi daktaras Luisas Kridas su savo šeima, žmona Reičele, dukterimi Ele, sūnumi Geidžu ir, aišku, katinu Čerču. Gražus namas ramiame miestelyje, patogus ir lengvas darbas, mylinti žmona, graži šeima – ko galima norėti daugiau? Viskas pasikeičia, viskas griūna, kai žūsta visų taip mylėtas katinas. Jį nutrenkia didžiulis sunkvežimis, nes Kridų namas stovi prie pat triukšmingo kelio. Nežinodamas ką daryti, Luisas kreipiasi pagalbos į kaimyną Džadą. Šis papasakoja apie stebuklingą vietą už šalia Krido sklypo esančių gyvūnų kapinių – esą, ten yra senovinės indėnų kapinės, turinčios stebuklingų galių, galintys prikelti mirusius. Po eilės nuotykių katinas Čerčas yra prikeliamas, įvyksta stebuklas, šeima net nesužino apie katino nelaimę…

Po kurio laiko, vėl per eismo įvykį, žūsta sūnus Geidžas, jį irgi partrenkia fūra. Luisas, jau turintis magiškos patirties, varginamas sielvarto, nusprendžia…pabandyti prikelti iš numirusių ir sūnų. Kaip viskas baigiasi nepasakosiu, tik faktas lieka faktu: “Gyvūnų kapinės“ – meistriškas siaubo romanas, pasakojantis apie kritines žmogaus būsenas, esant neeiliniams išgyvenimams; kalbama ir apie mirties paslaptį, baimės psichologiją bei anatomiją. Tai lyg ir “tamsus“ helloween‘o romanas, toks iš black zomby death serijos. Tai kartu tobula medžiaga filmui – tas po 6 metų ir buvo padaryta, tačiau filmas tikrai nusileidžia knygai…tiesiog šiek tiek drąsos ir mėgaujamės.

untitled2 untitled3

Įstrigo:

apie mirtį: “Mirtis – tai mįslė, laidotuvės – paslaptis“.

Apie vyrų prigimtį: “Vyro širdies žemė akmenuota. Vyras augina, ką gali…ir saugo tai.“

Apie prasmę: “…nes būties esmė ne karai ir ne seksas, bet varginanti, garbinga, beviltiška kova su Ožu Didžiuoju ir Baišiuoju“ (pagal kontekstą, su mirtimi).

Apie susitaikymą su praeitimi: “Praeitis tai kažkas, ką reikia pagauti, pastverti ir vėl paleisti“.

Apie nepasitikėjimą: “Aš neklausiu, prisikėlė Lozorius iš kapo ar ne. Aš tik noriu pamatyti mirties liudijimo originalą“.

 

2015 08 19:

Turinys: 8/10

Gylis: 8/10

Eiga: 9/10

Menas: 7/10

Ech…: 7/10

7,8