Prisipažinsiu, šio viskio ragavau tikėdamas kažko tokio.
Ir negaliu sakyti, kad nusivyliau – po ragauto Ballantines, kitų “biudžetinių mišrūnų“, gurkšnis šio skysto aukso (iš tikrųjų, minimas JW yra “Liquid Gold Award 2014“ laimėtojas, pagal Jim Murray’s “Whisky Bible“) buvo tai, ko labai reikėjo, susigrąžinant meilę viskiui. Turiu omenyje, ragaujant tik maišytus pigesnius viskius, o kartkartėmis padegustuojant kokio labiau išlaikyto brendžio ar konjako, imi dvejoti, kas skaniau – brendis vs. viskis. Tikiu, jog ilgiau išlaikytas konjakas taip pat turi savo žavesio, tačiau vis vien, aš už viskį.
Tiesą sakant, JW Black Label, nors ir yra 12 metų brandintas, tai taip pat yra maišytas, o ne salyklinis viskis. Sumiksuotas iš apie 40 skirtingų viskio rūšių, kurių kiekvienas yra brandinta ne mažiau 12 metų – skamba neblogai?
Gal dėl toko išankstinio nusistatymo, o gal tiesiog, jog ragauta buvo gamtoje, gryname ore, jokių priekaištų šiam skystam auksui neturiu. Aptariamo gėrimo kvapas pasirodė malonus, vos ne kaip kokių kvepalų – saldu, galima įtarti kažką iš citrusinių vaisių, gal kažko aštresnio? Skonis – subalansuotas, malonus, jaučiasi razinos, galbūt medus su kažkuo aštresniu; bandžiau pajausti kažko dūmingo, bet nepavyko. Poskonis – ilgai išliekantis, pilnas, norisi dar, taip sakant. Jaučiasi razinos, kažkoks saldumas, pabaigoj kiek karstelėjęs…mmm…
2014 11 22:
Kvapas: 9
Skonis: 9
Poskonis: 10
Iš viso: 9,33
poligrafovicius 