Kurt Vonnegut „Katės lopšys“ (2015)

Kelios mintys, užvertus paskutinį „Katės lopšio“ puslapį ir pasidomėjus, ką apie šį romaną pateikia google. Šiap jau seniai aišku, kad Kurt’o Vonnegut’o kūryba tampa savotiška kliše, naudojama, užklausus “ką aš skaitau labiausiai?“ Iš to gali sekti panašus anekdotas, žinomas apie M. Proust’ą: “Visi daug šneka apie jį, bet niekas neskaito.“

Prisipažinsiu, Kurt’as Vonnegut’as man irgi tapęs vos ne ikona, kelis kartus esu pasigyręs, jog šio barzdoto rūkaliaus ir alkoholį mėgstančio “dėdės“ kūryba man patinka. Net knygas kelias esu nusipirkęs, ir jomis tikrai nebuvau nusivylęs…išskyrus „Katės lopšiu“.

Jei kam įdomu, katės lopšys yra tūkstančių metų senumo žaidimas su virvute, rodomas dažniausiai vaikams. Atsiradęs tikriausiai tada, kad atsirado pirmoji virvutė. Senas reikalas. Štai nuoroda, kas ir kaip ten:

Mano nuomone, romanas „Katės lopšys“, persisunkęs absurdu ir grotesku, perteikia, anot vieno veikėjo lūpomis pasakyta fraze, situacijos absurdiškumą: “Kur ta katė, kur tas lopšys?“. Nieko nėra, tik fikcija, tik žaidimas…Vis dėlto, perskaičius “Katės lopšį“, tenka pridurti, o kartu ir pritarti vienam internautui (pasirodo, ne aš vienas taip galvoju): “Kur ta kūryba, kur tas rašytojas“?!

„Katės lopšys“ – istorija apie rašytoją Joną, nusprendusi parašyti knygą apie vieną iš atominės bombos kūrėjų, tokį F. Hionikerį. Šis mokslininko portretas, teisybės dėlei, yra išgalvotas; jo prototipas – “General Electric“ kartu su K. Vonnegut’u dirbęs toks Irving’as Langmuir;as. Šis tipas kadaise svajojo sukurti dirbtinį ledą, svarstė apie kiaute lindinčio vėžlio stuburo anatomijos ypatybes ir panašiai (knygoje rasime daug Hionikerio keistumų, “paveldėtų“ iš Langmuir’o). Taigi, Jona, sekdamas atominės bombos kūrėjo pėdsakais, atvyksta į autoriaus išgalvotą San Lorenso salą, vieną iš mažų “bananų“ valstybių. Čia klesti keista religija, bokononizmas, besiremianti fomomis – kvailais melais, kuriais taip lengva patikėti. Trumpai tariant, kažkoks absurdo kampelis. Netyčia Jona tampa salos valdovu, draugauja su labai dailia salos buvusio valdovo dukterimi, Mona…Galop išaiškėja galingo ginklo – ledo, galinčio sušaldyti viską aplinkui – galia, visi sušąla, sala paskęsta apokalipsėje…

Trumpai tariant, „Katės lopšys“ – dar viena fantastinė, pilna įžvalgaus humoro, neva juokelių, po kuriais slepiasi nepatogi tiesa, knyga. Autoriaus sarkazmas, absurdas su pusiau anarchija, groteskas ir visi kiti stiliais, puikiai “suėjo“ tiek išleidimo metais, puikiai tinka ir šiems laikams, ypač mūsų Tėvynei…Žinoma, kontekstai kiek skiriasi – “Katės lopšys“ išleistas 1963 – iais metais, tokiu laiku “buvo daug reikalų“ su atominiais ginklais, sovietų – amerikiečių lenktynėmis, karo baime ir grėsme. Kartu turėjo atsirasti ir gyvenimo beprasmybės, visiško  pažeidžiamumo klausimas – kas, jei rytoj prasidės atominis karas?…Neveltui romane ir nagrinėjamas makabriškas neva vieno iš atominės bombos kūrėjo gyvenimas, plius iš tikro vaizduojamas fikcinis mirtinas ginklas – viską šaldantis ledas…Kas būtų, jei šiais laikais kokia nors “bananų“ šalis, Š. Korėja ar kažkas panašaus, turėtų mirtino ginklo atsargų, o kažkas iš mūsų taptų jos karaliumi? Makabriška? Taip. Linksma? Nelabai…Viskas yra fikcija, mitas – kur lopšys, kur ta katė? Kur saugus pasaulis, kur tas šiuolaikinis protingas ir atsakingas homo sapiens?

Nepaisant visos romano gelmės, šįkart net “užkabintos“ politikos reikalų, palaipsniui viskas susiliejo į “bardaką“…Taip, skaitosi romanas ypač lengvai, kaip ir visa K. Vonnegut’o kūryba. Ir dialogai kaip Q. Tarantin’o, ir šriftas didesnis, bet…man romane pritrūko elementarios tvarkos, tinkamai “subalansuoto“ siužeto. Ilgainiui pradėjo erzinti visokios fomos, miomos ar karasai…Kažkokia mokslinė šizofrenija! Vienas iš pliusų – kad greit “prariji“, kažką “pagauni“, o vėliau ir pamiršti viską…Siužetas prastas, atsiranda vis naujų ir naujų veikėjų, visi tame epizode kažkuo svarbūs, paskui vėl dingsta…vis daugiau ir daugiau visokiausių detalių, o ką norima tuo pasakyti, niekas nežino – kūrinio gylis paskęsta melduose.

Nusipirkau, perskaičiau, padėjau į lentyną. O dabar jau ir parduodu.

2019 01 06

Turinys: 8/10

Gylis: 9/10

Eiga: 6/10

Menas: 7/10

Ech…: 7/10

7,4