Robert James Waller “Madisono apygardos tiltai“ (2017)

Perskaičiau šią knygą, ir kol kas iš keturių skaitytų “Pegaso“ serijos gražuolių, ji – geriausia. Nesvarbu, kad “Madisono apygardos tiltai“ pati ploniausia, o istorija irgi lyg ir nėra kažkuo ypatinga…kaip sakoma, magija!

Iš tiesų, šiame romane pasakojama apie dviejų žmonių meilę. Apie dviejų pagyvenusių žmonių stiprius jausmus vienas kitam. Apie meilę, trukusią kelias dienas, ir pasibaigusią, kaip sako jaunimas (na, ir aš prie jo) – ne kažką…Tačiau perskaičius viską, gali ir susigraudinti, žiūrėk, ir liūdna darosi, ir pamąstyti norisi.

“Madisono apygardos tiltai“ – tai istorija apie fotografą Robertą Kinkeidą, gavusį užduotį nufotografuoti vieno kaimelio dengtą, dėl to ir ypatingą, tiltą, ir netyčia sutikusį vietinę gyventoją Frančeską Džonson. Istorija banali kaip dvi kapeikos – fotografas ieško reikiamo objekto, užsuka pas vietinę gyventoją, paklausia kelio…o viskas baigiasi jiems abiems neužmirštamu jausmų protrūkiu.

Abu romano herojai – ypatingi: Robertas, nors ir virš penkiasdešimt, vaizduojamas kaip visko matęs, patyręs, savo vertę žinantis fotografas – romantikas, į keliones važiuojantis su keliais fotoaparatais, keliais šimtais foto juostelių,  gitara ir su Hariu – taip jis meiliai vadina savo mašiną. Frančeska, tikra italė, 45 – erių metų namų šeimininkė, dar visai su “pakenčiama krūtine ir nedaug apdribusiu pilvu“, kažkada daug pretenzijų iš gyvenimo turėjusi moteris, persikėlusi gyventi iš Italijos į Ameriką, į mažą Ajovos kaimelį, ramiai begyvenanti su savo pusamžiu vyru. Vaikai jau “išleisti“ į gyvenimą,

Abu pagrindiniai veikėjai – tikri romantikai, mandagūs, kultūringi žmonės. Jų meilės istorija – elegiška, tokia, sakytum, ori, tauri. Meilės istorijoje nėra jokio banalumo, nė žodžio, galinčio priversti suabejoti su morale, dora; nepaisant to, formaliai tai tėra vyro išdavystė.  To mes nejaučiame, o visa istorija baigiasi neįtikėtinai ramiai, tačiau liūdnai, su visą apimančiu filosofiniu melancholiškumu. Du žmonės, du reti paukščiai, susitikę gyvenimo padangėje, negali likti drauge, tačiau savo susitikimą jie atsimins visą gyvenimą.

Kai kuriuos skaitytojus erzina ta gal kiek dirbtinė rašytojo įžanga; vėlgi, pati pabaiga panaši į pritemptą epilogą. Kai kas teigia, kad pagal šią knygą sukurtas filmas, su legentiniu C. Eastwood’u ir M. Streep, daug geresnis nei rašytinis variantas. Gal ir moralinis aspektas gali kažkam užkliūti – kas čia gero, kai žmona susiranda meilužį? Perskaičius šią knygą, tokie pezėjimai atrodo juokingi…

“Madisono apygardos tiltai“ – tai odė meilei; tai pasakojimas apie jausmus, peržengiančius dviejų individų pasaulį. Tai vyro ir moters egzistencijos esmių esmė, vykusi nuošaliame Amerikos kaime.

2017 06 18

Turinys: 10/10

Gylis: 10/10

Eiga: 9/10

Menas: 9/10

Ech…: 9/10

9,4