Michio Kaku “Ateities fizika“ (2013)

Neseniai perskaičiau šią knygą, parašytą vieno garsiausių savo srityje mokslininko, japonų kilmės JAV fiziko – futuristo, Michio Kaku.

Nedidelis nukrypimas į šoną, apkalbant knygos autorių: pasirodo, Michio ne tik garsus, TV laidas apie mokslą, ateitį, fiziką vedantis profesorius, savo srities guru. Visur akcentuojama, kad dar besimokydamas vidurinėje mokykloje, tėvų garaže jis bandė sukonstruoti dalelių greitintuvą, ir tokiu būdu sugeneruoti antimedžiagą. Sėdėjau išsižiojęs kelias minutes, nes čia tai jėga! Po galais, va čia tai kieta bičas! Panašu, kad toks jis išliko iki šiol – nors Michio ir pasenęs, pražilęs, toliau bando visus uždegti savo aistra – fizika. JAV jis bei jo laidos sutinkamos BBC, Discovery Cannel bei kitur. Vau!

“Ateities fizika“ yra tiesiog knyga apie ateities gyvenimą, tiksliau, mokslines naujoves, kurios ateityje mus lydės. Iš pradžių pasakojama atsargiai, argumentuotai pabrėžiama, kodėl kai kurios praeities pranašystės neišsipildė, o kitos, pavyzdžiui, Ž. Verno romane „Iš Žemės į Mėnulį“ minimos detalės, išsipildė su kaupu. Kodėl šiandien nėra taksi dirižablių, o telegrafą iš tikrųjų pakeitė internetas? Kodėl 1899 m. Čarlzas Djuelis (Charles H. Duell), JAV Patentų tarnybos komisaras, sakė: „Viskas, ką galima išrasti, jau išrasta.“, ir kodėl ši knyga bei joje išdėstytos mintys turėtų būti teisingos?

Ogi todėl, kad autorius kalbėjosi su dešimtimis specialistų, savo srities žinovų, domėjosi apie 300 mokslininkų darbų. Dar daugiau, kai kurie jų – Nobelio premijos laimėtojai, kitų apdovanojimų prizininkai. Kitaip tariant, mokslininkų grietinėlė. O ši knyga – jų pranašysčių Biblija.

Knygos skyreliai aptaria beveik visas svarbiausias gyvenimo sferas: kompiuterius, intelektą, mediciną, energetiką, apskritai, visos žmonijos ateitį. Nenoriu spoilinti, bet nustebau, jog dirbtinis intelektas dar ilgai nebus toks protingas kaip žmogus. Nesu girdėjęs, jog žmogaus smegenyse esančių jungčių tinklo veiklos imitavimas kainuoja tiek daug energijos ir pinigų (o mūsų smegenims užtenka 20 W ir deguonies). Ir čia kalbama tik apie patį tinklą, ne intelektą…Nustebau, kad šiuolaikiniai a la robotai savo a la intelektu yra pasiekę nebent tarakono lygį ir prošvaisčių nematyti. Labai nustebau, kad vėžio išgydyti nepavyks, nes jis yra labai polimorfiškas (skirtingas), nebent galime laimėti prieš šią bjaurią ligą ankstyva diagnostika, labai jautriais testais (pvz, iš vieno kraujo lašo nustatyti kelis šimtus jau esančių navikinių ląstelių) ir specialių specifiniu, “taikinių“ gydymu. Dar sužavėjo tokios idėjos, kaip portatyviniai KT aparatai, lęšiai akims, atstojantys projektorius ir rodantys informaciją čia pat; skraidantys automobiliai ir viskas, ko iki jų trūksta…O kur dar kelionių į kosmosą ateitis, vieningo pasaulio – singuliarumo – atsiradimas (turime omenyje, mes visi supanašėsime, nebeliks tokių didelių finansinių, ekonominių, ideologinių skirtumų); ir dar daugiau spėjimų, fantazijų, o gal…iš tikro taip ir bus?

Prieš spėliodami patys, paskaitykite, ką apie ateitį mano patys jos kūrėjai.

P. S.: patiko ir toks faktas: kadangi mes, žmonija, ne taip seniai išlipome iš medžio, t.y., besivystydami ne taip jau seniai, prie daugiau nei 100 tūkst. metų, iš žmogbeždžionės pavirtome homo sapiens, mums iki šiol svarbus tarpusavio kontaktas. Panašu, kad ir kas nutiktų, mieliau rinksimės gyvą pokalbį, o ne 3D simuliaciją, tikrą moterį, o ne silikoninę projekciją; eisime į pokalbius, skaitysime knygas, kursime ugnį kartu su šeima…ir man tai patinka!

Pasižymėjau:

“Tačiau kurgi veda technologijų kaita? Koks yra galutinis tos ilgos mokslo ir technologijų kelionės tikslas? Perversmų viršūnė – planetinės civilizacijos, kurią fizikai vadina I tipo civilizacija, sukūrimas. Perėjimas į ją bus bene pats didžiausias perėjimas žmonijos istorijoje, ryškus nukrypimas nuo visų praeities civilizacijų.“

“Taigi suveikia Urvinio žmogaus principas: norėtume turėti ir viena, ir kita, bet jei reikėtų rinktis vieną iš jų, tai, kaip ir mūsų žilos senovės laikų protėviai, renkamės tiesioginį ryšį.“

“Baigiant reikėtų pabrėžti, kad pramogos audringai augs ir toliau. Kartais nemėgstame pripažinti, kad vyraujančią mūsų kultūros dalį sudaro pramogos. Tolimi protėviai po medžioklės atsipalaiduodavo ir pramogaudavo. Tai buvo svarbu ne tik ryšiams užmegzti, bet ir savo padėčiai gentyje įtvirtinti.“

“Žinoma, mokslas yra dviašmenis kalavijas; spręsdamas problemas, jis sukuria naujų, tik kaskart vis aukštesnio lygio. Šių dienų pasaulyje yra dvi konkuruojančios tendencijos: viena siekia sukurti planetinę civilizaciją, kuri būtų
tolerantiška, mokslinė ir klestinti, o kita šlovina anarchiją ir tamsumą – dalykus,
sugriausiančius mūsų visuomenės struktūrą. Tebeturime savo protėvių sektantiškų, fundamentalistinių, iracionalių polinkių, troškimų; skirtumas tik toks, kad šiandien turime branduolinį, cheminį ir biologinį ginklus.“

“Pagal Mūro dėsnį, per kiekvienas Kalėdas gaunami nauji kompiuteriniai žaidimai yra beveik dvigubai pajėgesni (matuojant tranzistorių skaičiumi) negu prieš metus. Be to, metams bėgant, šis didėjimas tampa įspūdingas. Pavyzdžiui, gimimo dienos proga paštu gautame sveikinimo atviruke dažnai būna įmontuota mikroschema, sudainuojanti „Su gimimo diena“ melodiją.
Pažymėtina, kad ta mikroschema yra pajėgesnė negu visų sąjungininkų pajėgų skaičiavimo prietaisai 1945 m. Adolfas Hitleris, V. Čerčilis ar Franklinas Delanas Ruzveltas būtų rizikavę gyvybe, kad tik gautų tokią mikroschemą.“

“Kai tik tos mikroschemos įmontuojamos į kokį nors prietaisą, stebuklingu būdu jis pasikeičia. Mikroschemos, įmontuotos į rašomąją mašinėlę, tapo teksto rengimo prietaisais. Telefonus jos pavertė mobiliaisiais, o paprastus fotoaparatus – skaitmeniniais. Kiniški biliardai tapo vaizdo žaidimų aparatais, gramofonai – ausinukais. Lėktuvai tapo mirtį nešančiais Predator tipo nepilotuojamais skraidymo aparatais.“

“Ne veltui rašytojas Maksas Frišas pasakė: „Technologija yra gebėjimas taip sutvarkyti pasaulį, kad jo nejustume.“

“Artimiausioje ateityje vadovausimės prielaida, kad visų daiktų viduje yra mažytė mikroschema, ir dėl to jie yra protingi. Tolimoje ateityje vadovausimės kita prielaida – kad visų daiktų viduje yra mažytis superlaidininkas, galintis generuoti
magnetinės energijos impulsus, pakankamus tiems daiktams po kambarį stumdyti.“

“Šiandien kaip tas Vulkanas savo laboratorijose kuriame mašinas, įkvepiančias gyvybę ne moliui, o plienui ir siliciui. Bet kas tai bus – žmonių giminės išlaisvinimas ar jos pavergimas? Paskaičius dabartines spaudos antraštes, atrodo, kad šis klausimas jau išspręstas: žmonių giminę greitai aplenks jos pačios kūriniai.“

“Neuroniniai tinklai paklūsta Hebo dėsniui: kai tik priimamas teisingas sprendimas, neuronų ryšys yra sustiprinamas. Tai padaroma keičiant kai kurių neuronų elektrinių ryšių stiprumą, kai tik jie sėkmingai atlieka kokią nors užduotį. (Hebo dėsnį galima išreikšti ir tokiu senu klausimu: kaip muzikantui patekti į prestižinę Carnegie Hall koncertų salę? Atsakymas: repetuoti, repetuoti, repetuoti. Neuroniniai tinklai tobulėja, nuolat ką nors kartodami. Šis dėsnis paaiškina, kodėl taip sunku atsikratyti blogų įpročių: juos užtikrinantys neuronų ryšiai yra jau gerai sustiprinti.)“

“Pavyzdžiui, sveiko proto taisyklėms, kurias žino jau šešerių metų vaikas, užkoduoti reikia šimtų milijonų kodo linijų. Hansas Moravecas,buvęs Carnegie Mellon universiteto Dirbtinio intelekto laboratorijos direktorius, skundžiasi: „Lig šiol dirbtinio intelekto programos neturi nė lašelio sveiko proto: sakykime, medicininio diagnozavimo programa sugedusiam dviračiui gali išrašyti antibiotikų, nes ji neturi atskirų modelių žmonėms, ligoms ar dviračiams.“

“Tačiau, norint sumodeliuoti visas žmogaus smegenis, iškyla sunkių problemų, ypač susijusių su energija ir šiluma. Dawn kompiuteris ryja 1 mln. W elektros energijos ir generuoja tiek šilumos, kad jam aušinti reikia 6675 t sveriančios oro kondicionavimo įrangos, kuri pučia atvėsintą orą – 75 000 m³ per min. Norint sumodeliuoti visas žmogaus smegenis, visa tai reikia padauginti iš 1000.“

“Pavyzdžiui, net jei tiksliai žinosime kiekvieno skruzdėlės geno buvimo vietą, dar nereiškia, kad žinosime, ir kaip statomas skruzdėlynas. Panašiai pasakytina ir apie žmogaus genomą: tai kas, kad mokslininkai jau žino apie 25 000 jį sudarančių genų – juk nežino, kaip veikia žmogaus kūnas. Žmogaus genomo projektas panašus į žodyną, kuriame nepateiktos žodžių reikšmės. Tame žodyne aiškiai įvardyti visi žmogaus kūno genai, tik ką kiekvienas iš jų daro, daugiausia vis dar tebėra nežinoma. Kiekvienas genas yra tam tikro baltymo kodas, tik dar nežinoma, kaip dauguma tų baltymų funkcionuoja mūsų kūne.“

“Įvedus socialinių ir ekonominių veiksnių poveikio pataisą, iš kitų charakteristikų
kartais išsiskiria užsispyrimas neskubėti gauti atpildą. Valterio Mišelio ir daugelio kitų ilgamečiai tyrimai rodo, kad vaikai, turėję valios susilaikyti atpildą gauti tuoj pat (tarkime, pasiimti ir suvalgyti vieną zefyrą) ir reikalavę nors ir vėliau gaunamo, bet didesnio atpildo (ne vieno, o dviejų zefyrų), visada pasiekdavo geresnių rezultatų beveik pagal visus sėkmės ateityje rodiklius – laikant stojamuosius egzaminus, gyvenime, meilėje, karjeroje.“

“Pavyzdžiui, Hanson Robotics kompanijos mokslininkai pareiškė, kad vienas iš jų
tyrimų tikslų yra kurti tokius robotus, kurie „taptų socialiai sąmoningomis būtybėmis, galinčiomis mylėti ir vertomis tapti žmonių didžiosios šeimos nariais“. Tačiau visi šie būdai turi vieną bendrą trūkumą: stambiausi dirbtinio intelekto tyrimų finansuotojai yra kariškiai, o karinių robotų paskirtis yra medžioti, persekioti, žudyti žmones.“

“R. Bruksas rašo: „Manau, 2100 m. visose kasdieninio gyvenimo srityse turėsime labai protingų robotų. Tačiau nuo jų nebūsime atsiskyrę: ne, veikiau tapsime robotų dalimis ir būsime sujungti su kitais robotais.“

“Kai kuriems mokslinės fantastikos rašytojams patinka idėja, kad atsiskirsime nuo kūno ir egzistuosime kaip nemirtingos gryno intelekto būtybės, esančios kokio nors kompiuterio viduje, paskendusios giliuose apmąstymuose.  Tačiau kas gi norėtų tokio gyvenimo? Greičiausiai mūsų palikuonys nenorės spręsti diferencialinių lygčių, aprašančių kokią nors juodąją skylę. Ateityje žmonės gali norėti daugiau laiko klausytis roko muzikos senoviškai, o ne skaičiuoti subatominių dalelių judėjimą, gyvenant kompiuterio viduje.“

“Tačiau tada kiltų dar vienas klausimas. Nors fizinį savo kūno pajėgumą galima didinti mechaniniais būdais, tam tinka ir biologiniai. Tiesą sakant, evoliucijos esmę sudaro geresnių genų atrinkimas; tai kodėl nesutrumpinti to evoliucijos kelio, kuriam įveikti reikia milijonų metų, ir savo genetinio likimo valdymo neperimti į savo rankas?“

“Nobelio premijos laureatas D. Baltimoras tai apibendrino tokiais žodžiais: „Biologija šiandien yra informacijos mokslas.“

“Franzis Kolinzas, dabartinis Nacionalinio sveikatos instituto direktorius ir žmogus, vadovavęs istoriniam vyriausybės Žmogaus genomo projektui, man sakė: „Visi turime pustuzinį gerokai sugadintų genų.“

“Vėžio genomo projekto tikslas yra genetiškai išanalizuoti visas vėžio atmainas, kurių yra daugiau kaip 100. Kūne yra daug audinių, ir visi gali tapti vėžiniai; kiekvieną audinį gali paveikti daug vėžio atmainų, o kiekvienoje jų yra dešimtys tūkstančių mutacijų, todėl prireiks daug dešimtmečių tiksliai nustatyti, kurios iš tų mutacijų sukelia ląstelių mechanizmo sutrikimą. Mokslininkai sukurs daug gydymo būdų įvairioms vėžio atmainoms, bet nesukurs vieno, tinkamo visoms atmainoms, būdo, nes vėžys panašus į daugelio ligų rinkinį.“

“Harvardo universiteto biologas E. O. Vilsonas sakė: Homo sapiens, pirmoji tikrai laisva biologinė rūšis, nori atsisakyti natūraliosios atrankos, tos jėgos, kuri sukūrė mus. Greitai reikės kaip reikiant įsižiūrėti į savo vidų ir nuspręsti, kuo norėtume tapti.“

“Jei medžiagų apykaita atitinka klaidų kaupimąsi, tada reikėtų tikėtis, kad, jai lėtėjant, gyvenimo trukmė turėtų ilgėti. (Tai gali paaiškinti posakį apie žvakės deginimą iš abiejų galų. Kartą skaičiau apsakymą apie džiną, kuris pasiūlė vienam žmogui patenkinti bet kokį norą. Žmogus pareiškė, kad norėtų gyventi 1000 metų. Džinas patenkino jo norą, paversdamas medžiu.)“

“Tačiau anomaliją sudaro ropliai. Atrodo, kai kurie iš jų neturi nustatytos gyvenimo trukmės, galėtų gyventi net amžinai. Aligatoriai ir krokodilai didėja ir didėja, bet išlieka tokie pat žvalūs ir energingi. (Ne viename vadovėlyje tvirtinama, kad aligatoriai gyvena tik 70 metų. Tačiau tokio tvirtinimo priežastis greičiausiai ta, kad zoologijos sodo prižiūrėtojas pasimirė, sulaukęs 70 metų. Kiti vadovėliai elgiasi sąžiningiau ir pažymi, kad šių gyvūnų gyvenimo trukmė ilgesnė negu 70 m., bet ji niekada nebuvo tiksliai išmatuota laboratorinėmis sąlygomis.)“

“Dar klastingesnis ŽIV virusas – jo atmainų gali būti keli tūkstančiai. Tiesą sakant, jis mutuoja taip greitai, kad, sukūrus skiepus nuo vienos jo atmainos, virusas kaipmat mutuotų. Todėl ŽIV skiepų kūrimą galima lyginti su šaudymu į judančius taikinius. Ateityje išgydysime daug ligų, bet greičiausiai tarp jų liks tokių, kurios paspruks net nuo toliausiai pažengusio mokslo.“

“1959 m. savo pranašiškoje kalboje Amerikos fizikų draugijoje (tą kalbą jis pavadino taip: „Apačioje yra daug vietos“) R. Feinmenas sakė: „Įdomu, kad iš principo fizikas galės (mano nuomone) susintetinti bet kokią cheminę medžiagą, kurios formulę chemikas užrašys. Tik užsakykite, ir fizikas ją susintetins. Kaip? Padėdamas reikiamus atomus ten, kur nurodys chemikas.“ Jis padarė išvadą, kad įmanoma padaryti mašinas iš atskirų atomų; atskleidus naujus fizikos dėsnius, tai padaryti bus sunku, tačiau įmanoma.“

“10 kartų padidintos skruzdėlės kūno tūris, taigi ir svoris, padidės 10 x 10 x 10 = 1000 kartų. Tačiau kojų stiprumas priklauso nuo raumenų storio, kuris padidėja tik 10 x 10 = 100 kartų. Taigi didžiulė skruzdėlė bus santykinai 10 kartų silpnesnė už paprastą skruzdėlę. Tai irgi reiškia, kad King Kongas, užuot kėlęs siaubą Niujorko gyventojams, susmegs, jei bandys lipti į Empire State Building dangoraižį.)“

“Taigi svarbiausia surasti išminties, būtinos mokslo kalavijui valdyti. Filosofas Imanuelis Kantas yra pasakęs: „Mokslas yra organizuotas žinojimas. Išmintis yra organizuotas gyvenimas.“ Mūsų visuomenėje rasti išminties sunku. A. Azimovas yra pasakęs: „Mūsų visuomenėje šiuo metu liūdniausia tai, kad mokslas įgyja naujų žinių greičiau, negu visuomenė įgyja išminties.“

“Apibendrinant reikėtų pasakyti, kad ateitį turime kurti patys. Nėra nieko nepajudinamo, nepakeičiamo. V. Šekspyras pjesėje „Julijus Cezaris“ rašė: „Mielasis Brutai, kaltos ne mūsų žvaigždės, o mes patys…“ Arba, kaip kartą gal ir ne taip iškalbingai pasakė H. Fordas: „Istorija daugiau ar mažiau yra tik plepalai, to, kas vyko kažkada seniai, perpasakojimas. Mums to nereikia. Norime gyventi dabartyje, ir vienintelė istorija, kuri šio to verta, yra istorija, kurią kuriame šiandien.“

2018 01 30

Turinys: 8/10

Gylis: 8/10

Eiga: 9/10

Menas: 7/10

Ech…: 8/10

8.0