Septyni samurajai / Seven samurai (1954)

Vaidina (jei kam nors tai ką sako;) : Takashi Shimura, Toshiro Mifune, Isao Kimura, Daisuke Katō, Minoru Chiaki, Seiji Miyaguchi, Yoshio Inaba.

Rež. Akira Kurosawa

Rizikinga kažką rašyti apie vieną iš garsiausių filmų ever. Garsiausių todėl, kad “Septyni samurajai” įeina į daugelio best of best topus, daug kur minimi kaip didžiausią įtaką padaręs filmas (kalbama, net “Niekas nenorėjo mirti” buvo inspiruotas šio epo). A. Kurosawa – taip pat vienas iš garsiausių režisierių ever, man jau dreba rankos 🙂 Bet kokiu atveju, “Septyni samurajai” – ištisą virtinę panašių filmų lėmęs kūrinys: tik įsivaizduok, pamatai filmą, o po jo visi pradeda kurti kažką panašaus. Kaip kokia anų laikų “Matrica”, bet turbūt daršustriau.

Bet kokiu atveju, sutarti galima taip: tai vienas iš filmų, kuris įeina į“Turiu pamatyti šiuos filmus per savo gyvenimą” top 10 🙂

Tarp kitko, filmo scenarijus nėra sudėtingas, tačiau kai susideda visi elementai (scenarijus, vaidyba, muzika), net žiūrint savo jaunomis ir visko mačiusiomis akimis, filmas palieka įspūdį. Garsus vau! turėtų būti ir dėl to, kad filmo sukūrimo metais (1954) dar tik gimdavo mūsų tėvai ar išvis Lietuvėlėje tik pora radijų buvo:)

Anyway: buvo toks kaimelis Japonijoje (internete rašoma apie 1587 metus), besiverčiantis žemdirbyste. Laikai buvo sunkūs, visi kariavo vieni su kitais, o kaimelius skriausdavo banditai. Policijos nebuvo, todėl atjoję bandiūgos apiplėšdavo kaimiečius, padegdavo namus, pamojuodavo kardais ir dar moteris skriausdavo. Atjojo kartą būrys nenaudėlių prie kaimo, ir nusprendė garsiai, kad pulti reiktų kiek vėliau, kai derlius bus nuimtas. Banditų kalbas išgirdo valstietis. Visas kaimas susirūpino, kaip būtų galima apsiginti. Gimė mintis, jog galima būtų nusamdyti samurajų – kitos kastos atstovą, galinti apginti kaimą. Kaimas pinigų neturėjo, kareiviui galėjo pasiūlyti tik valgyti, todėl užduotis pasunkėja – reikia rasti alkaną samurajų:) Į kelių kaimiečių priekaištus, esą samurajai apvalgys ir mergas kirkins, seniausias kaimietis atsako protingai: “Kam rūpintis barzda, jei gali nukirsti galvą?”.

Keli kaimiečiai iškeliauja į miestą, ieško samurajų. Po visokių nuotykių kaimiečiai randa kelis kovotojus: Kambei, seną samurajų, kuris nėra laimėjęs nė vienos kovos (visada pabėgdavo, dėl to ir išliko gyvas), jo pažįstamą, kelis kitus vyrukus. Surenkama septynių (apie šį neatsitiktinai esantį skaičių daug kur rašoma internete, nagrinėjant kitų filmų su septyniais sąrašus – nekreipkim dėmesio, nesigilinkim) alkanų samurajų komanda. Įdomi, charakteringa kompanija, kiekvieno samurajaus personažas vertas plunksnos – ir visi skirtingi, visi pasiutę. Visi apimti idėjos padėti valstiečiams: “Dažnai tvirta draugystė gimsta atsitiktinai susitikus”.

Kaimo gynėjai atvykstą į savo darbo vietą. Grupės lyderis, Kambei, pradeda vadovauti gynybinių užtvarų įtvirtinimui, organizuoja darbus, kaimiečių apmokymus – vyksta tikras pasiruošimas banditų puolimui.

Po kiek pasirodo banditai: “Pavojus ateina tada, kai viskas atrodo saugu”.  Prasideda mūšiai, zvimbia kulkos (?), banditų gretos po truputį mažinamos, sumaniai vadovaujant senajam Kambei. Iš 40 raitelių galop lieka 13, laukia lemiamas mūšis. Vyrai ruošiasi kaip išmano – geria, ieško moterų draugijos: “Kai vyras savo kelyje mato mirtį, prieš pat kovą jam reikia užsimiršimo moters glėbyje.”

Paryčiais banditų likučiai puola kaimą, bet gauna į skudurus, visi iki vieno nugalabijami. Žūsta ir keturi samurajai.

Filmo pabaiga – paliekanti apmąstymų: Kambei žiūri į su daina dirbančius patenkintus valstiečius ir susimąstęs ištaria: “Vėl išgyvenome…Vėl pralaimėjome…Nugalėjo valstiečiai, ne mes.”

“Septyni samurajai” – filmas apie drąsą, pasipriešinimą, pasitikėjimą savimi, vyrišką draugystę, “imant” už esmės, filmas apie gyvenimą. Kovoti ir mirti; mylėti ir žūti; kovoti, todėl nepasiduoti; kovoti drauge –filmuose juk dažnai “naudojamos” frazės? Spėju, kai kurios kilusios būtent iš “Septynių samurajų”.

2012.11.13:

Režisūra: 9/10

Vaidyba: 10/10

Menas: 9/10

Muzika: 8/10

Kamera: 8/10

8.8