J. Irving “Vidutinio svorio santuoka“ (2010)

download-4

Tiesą sakant, pavadinimas originalo kalba būtų “158 – ių svarų santuoka“, tačiau mūsų vertėjai išvertė kiek kitaip – gal ir gera mintis, tikriausiai pavadinime esantys skaičiai atrodytų neparduodamai. O gal J. Irving’ą vistiek pirktų, kad ir kaip vadintųsi jo knygos? Gali būti, nes kažkada mane užvaldęs irvingizmas ir dabar nenori paleisti – taip norisi pirkti dar ir dar (turiu ne visas), tačiau…palaipsniui pradedu suprasti, kad šio rašytojo knygos man nebesukelia tokio “Vau!“, kaip kad būdavo anksčiau…

“Vidutinio svorio santuoka“ pasakoja apie sudėtingus dviejų porų, arba keturių gana laisvai gyvenančių JAV piliečių, tarpusavio santykius. Na, visas sudėtingumas pasireiškia tuo, kad šie gana jauni žmonės pradeda…svingeriuoti, t. y., keistis tarpusavyje partneriais. Iš pradžių tokia mintis visiems labai patinka, gyvenimas nusidažo rausva (o gal rožine) paleistuvystės spalva. Vėliau pradeda aiškėti vos ne detektyvas, kuris tarsi išsprendžia vis beirstančių ketveriukės santykių paslaptį…Romanas tampa seksualiniu – filosofiniu detektyvu, plius minus. Paliečiami klausimai svarbus, jei net atmesim tuo metu JAV buvusį populiarų laisvą gyvenimą – ar įmanoma dalintis savo moterimi, ar nuo to gali nenukentėti jausmai? Ar tikrai meilė ir savininkiškumo jautimas savo antrajai pusei susiję?

Pritariu tiems, kurie pastebėjo, jog J. Irving’o kūryba iki “Pasaulis pagal Garpą“ nėra super, ir ši knyga man taip pat nepasirodė kažkas tokio. Gal paauglystėje ta tokį nuobodumą ir nusvertų erotiniai motyvai, bet dabar išties erzina tokios detalės, kaip, pavyzdžiui, pastovūs herojaus “išsiliejimai“ – kažkoks “žemas“  Malūko lygis…Tikrai biesina, kad “pasimaudęs ir pasimylėjęs vonioje su moterimi, jis dar nuėjo į lovą ir pasimasturbavęs, vėl išsiliejo.“ Paskui ji užlipo ant jo, ir jis jautė jos muskatą ar kažkokį kitą š*dą…ir panašiai, ir taip toliau.

Visą laiką žavėjausi J. Irving’o dėmesiu detalėms – šis rašytojas tiesiog tobulai moka neskubėdamas sukurti įtikinantį bet kurio veikėjo veidą. Tą jis daro tarsi pasimėgaudamas, įvesdamas tokį kontekstą, kuris vėliau puikiai perteikia ir paaiškina veikėjo pasaulėžiūrą, veiksmus. J. Irving’as – tobulas psichologinio tipažo kūrėjas, tačiau šiame romane to neužtenka. Arba, vertinant bendrą vaizdą, tai ir yra stiprioji romano pusė, o visą kita – tas taškimasis, pimpalų mojavimasis, nebe menas, tai tiesiog žemas, primityvus, inkstinktų lygis. Lietuviškas Malūkas? šiuo atveju, tikrai taip.

Manau, jei tau patinka koks nors rašytojas, tai perskaityti jo visas knygas, tikrai nėra nuodėmė. Žinant, kad “Vidutinio svorio santuoka“ buvo viena iš J. Irvingo pirmųjų, viskas atleistina. O gal išties būtų verta susirasti kokią kitą porą ir…?

2016 12 07

Turinys: 7/10

Gylis: 6/10

Eiga: 6/10

Menas: 6/10

Ech…: 7/10

6,4