Beatos Tiškevič „Vyvenimas“ (2018)

Nuo 07:20.

Trumpai apie šitą brūdą: prisiekiu, tikrai nenorėjau skaityti “Vyvenimo“ – kažkada teko netyčia išgirsti tos būtybės pezalų, iškart buvo aišku, kas ir kaip – prašom paklausyti, ką “rašytoja“ galvoja apie vyrus, kiek aukščiau, nuo 7 min. 20 sek. Iš principo, tai ir yra viskas, ką reikia žinoti apie “autorę“.

Knygą atidavė kolegė, sakydama, jog metė skaityti net normaliai nepradėjusi. Aš ir susiviliojau, nauja knyga, už dyką…kadangi esu skaitymo mazochistas, kodėl gi ne, pasikankinti. Tai ir buvo ne skaitymas, o kančia, lyginant su “Motinos pienu“, net neseniai “prasikankintas“ “Vėtrų kalnas“ nebeatrodė taip prastai…Ką gi, greit peržiūrėjau ir padėjau į bendrų knygų lentyną darbe.

Jei trumpai – tai net ne knyga, o pezalų rinkinys. Taip, pavyzdžiui, kaip koks plėšomas kalendorius, gi nėra romanas, o lapelių su numeriais kolekcija. “Vyvenimas“ – panašiai, tik stebina tai, jog šis šūdas patenka į perkamiausių knygų top’us, dėl ko darosi graudu…ir taip, norisi, kaip Beatai, įsisupti į paklodę ir verkti iki ryto. Kyla siaubas, kai pagalvoji, kiek jaunų žmonių perkasi tokį brūdą ir skaito…ir patenkinti šypsosi, gėrisi, egzhaltuojasi (ačiū sesei, naujas žodis)…

Kas negerai su “Vyvenimu“? Pradėkime nuo to, kad tai ne knyga, o atviras Beatos rašinėlis apie save. Jis yra infantiliškas, nelogiškas, sau prieštaraujantis, mėmiškas, kaltinantis kitus – kaip minėjau, pezalų rinkinys. Šiaip pradžia man patiko, apie Beatos karjeros pirmus žingsnius, teatrą, sunkumus darbe ir gyvenime. Tačiau vėliau supratau, kad Beata tiesiog…serga. Mano giliu įsitikinimu, Beatos bėda vadinama bipoliniu sutrikimu, kai depresiją (dešimtis kartų aprašytą gulėjimą lovoje kelias dienas) keičia manija (sportavimo pradžia, aktyvūs gyvenimas, tūsai ir baliai…ir vėl liūdesys). Nesu vilkas, man gaila jauno, kartais visai jausmingai ir uždegančiai per TV kalbančio žmogaus, bet…kodėl turiu apie tai skaityti? Ir kokią teisę ji turi žeminti visus vyrus, nors ir to pačio deklaruojamo feminizmo knygšėje kelios pastraipos, panašu, ji visiškai apie tai nesupranta nieko?

Beatos aprašyta būtybė (vis dar tikiuosi, kad ten vidinis “aš“, kitas veikėjas, ne pati Beata) – bestuburis, nuolat verkiantis, psichine liga sergantis, meluojantis ir sau prieštaraujantis iešmutis. Yra toks zoologinis vienetas, tokia pasirodė ir knygos pagrindinė veikėja. Ji visada kažkuo nepatenkinta, liūdna, kaltinanti tėvus, antrąją pusę, Lietuvą, paskui ir Maskvą, dar vėliau Azerbaidžaną…Ji gi labai protinga moteris, na ir kas, kad išore vienokia, o vidus gi labai gilus – kelis kartus net apie Dostojevskį su kažkuo šnekėjo, o su režisieriumi Nekrošiumi ir repetavo…Gaila, kad tai ir visa išmintis, nes pagrindinė veikėja visiškai tuščia ir kiaura. Tiesa, ir aseksuali. Gailestys ir liūdesys (abu žodžiai su y ilgąja. Nes kas gi man uždraus?).

Galų gale, pritariu vienai komentatoriai, net atmetus visą idiotizmą, “Vyvenime“ tik forma, be turinio. Tuščia tuščia tuščia. O visų tų pezalų esmė, ji tokia (čia, panašu, citata iš tokio Povilo Šklėriaus recenzijos):

„Man buvo nelengva.“
„Jaučiausi labai nesaugiai <…>“
„Verkėm kartu su mama.“
„Nebeturėjau jokių svajonių.“
„Buvau per jautri tai aplinkai.“
„Viskas mano viduje subyrėjo.“
„Jiems pabodo mane guosti <…>“
„Ėmiau verkti, visko gailėtis.“
„<…> ir mes abu apsiverkėm.“
„Pasikūkčiodami verkėm.“
„Aš visiškai suskydau <…>“
„Aš buvau visiškai vieniša.“
„Atsiguliau į lovą, pakišau galvą po antklode ir pradėjau balsu raudoti.“
„Atrodė, kad suplyšiu perpus <…>“
„Man labai skaudėjo širdį <…>“
„Visą kelią iki Maskvos praverkiau.“
„Maskvoje verkiau dar dvi paras.“
„Širdis pasruvo krauju <…>“
„Išskydau.“
„Kai išgirsdavau, kad skamba mano telefonas, puldavau į isteriją, pradėdavau verkti ir negalėdavau sustoti.“
„Su kiekviena diena vis labiau nykau.“
„Kaip šmėkla vaikščiojau Vilniaus gatvėmis ir visko bijojau.“
„O aš ir toliau gesau.“
„Jaučiausi niekur nereikalinga <…>“
„Nebejutau jokių jausmų ar emocijų, nebeturėjau jokių norų ar tikslų.“
„Galiausiai nusprendžiau numirti.“
„<…> pasikūkčiodama ėmiau verkti.“
„Jis verkdavo kartu.“

Trumpai tariant, šis šlamštas yra brūdų brūdas, jį reiktų deginti. O pavadinimą keisti į “Bybenimas“ (ai, tiesa, lyrinis to pezalų rinkinio “aš“ nenori mylėtis, jam nepatinka tai) arba geriau, į “Pezenimas“.

2019 07 01

Turinys: 5/10

Gylis: 1/10

Eiga: 2/10

Menas: 2/10

Ech…: 2/10

2,4