Vaidina: T. Hanks, H. Berry, H. Grant, J. Sturgess, D. Gyasi, B. Whishaw.
Rež.: T. Tykwer, A. Wachowski, L. Wachowski.
Tai vienas labiausiai patikusių filmų, matytų paskutiniu metu. Rimtai.
Kaip rašo tautiečiai internete, filmas jau nuo pat pradžių, dar net nenufilmavus jo, buvo garsus: tai vienas brangiausių nepriklausomų filmų, iš viso kainavęs apie 100 mln. dolerių. Knygos, pagal kurią pastatytas filmas, autorius (kaip supratau, lietuviškai knyga neišleista, o gaila…) nesutiko savo romano ekranizacijai – tol, kol to nesiėmė T. Tyker ir Wachowski’iai (kurie buvo broliai, kol vienas iš jų nepakeitė lyties. Va kaip būna gyvenime, negali žinoti). Kai kas teigė, jog knygos išvis neįmanoma paversti filmu. Ką galima pasakyti – tikri naivuoliai…
O originali istorija, pateikta knygoje, yra pakankamai sudėtinga ir daugialypė, filmas – ne ką mažiau. “Debesų žemėlapyje“ pasakojamos šešios skirtingos istorijos, atsitikusios skirtingose epochose. Vis dėlto, šeši pasakojimai siejasi tarpusavyje ne tik puikiai persirengusiais tais pačiais vaidinančiais aktoriais, bet ir sudėtingais tarpusavio ryšiais.
Puikiai apie visas istorijas žino “Wikipedija“: “chronologiškai pirmoji yra 1849 m. istorija. Jaunas notaras Adamas Ewingas (akt. Jimas Sturgessas) laivu plaukia į vieną iš Ramiojo vandenyno salų, kurioje susipažįsta su jo mąstymą pakeisiančiu vergu (akt. Davidas Gyasi). Ilgai neužsibuvus XIX a., esame perkeliami į 1931 m. Belgiją, kur jaunas biseksualus muzikas Robertas (akt. Benas Whishawas) siekia tapti garsaus, bet jau išsekusio kompozitoriaus (akt. Jimas Broadbentas) padėjėju.
Tuomet – dar keliasdešimties metų šuolis į ateitį, kur Kalifornijoje sutinkame žurnalistę Luisą Rey (akt. Halle Berry), siekiančią atskleisti naftos magnatų nešvarius sandorius. Dar šiek tiek į priekį, ir atsiduriame dabartyje. Joje leidėjas yra priverstas slėptis nuo jį persekiojančių gangsterių ir prieš savo valią užrakinamas senelių prieglaudoje. Kita istorija mus perkelia į 2044 m. distopinį Naująjį Seulą, kuriame pagrindinė veikėja klonė Sonmi–451 (akt. Bae Doona) tampa revoliucijos prieš tironišką valdžią simboliu.“
Visos šešios istorijos tobulai suraizgytos tarpusavyje, įtraukiančios į tobulą kaleidoskopą. Man šis filmas tapo gaivaus oro gurkšniu po visų pastaruoju metu matytų vidutinės meninės vertės veikalų, po kasdien per televizorių drimbančio mėšlo, tikra atgaiva akims bei protui. Tai filmas – chameleonas, filmas – persirenginėjimo bei grimo šedevras (tiesa, kartais keista matyti amerikietį, vaidinantį azijietį). Kartu filmas – Babilonas, nes jame sumaišyta visko: komedijos, fantastikos, detektyvo. Po velnių, režisieriams tikrai pavyko padaryti tai, kas neįmanoma, toks pat jausmas, kaip kažkada pamačius pirmą spalvotą telefoną…Apima toks “Vau!“ jausmas, po to puoli filmą žiūrėti dar ir dar, nes, būkim teisingi, iš pirmo karto ne viską ir pavyksta suprasti ar sudėlioti viską į vietas…
“Debesų žemėlapis“ tobulas ir tuo, kad turi puikų garso takelį – pirmąkart išgirdęs, puoliau youtube’inti, kas ir kaip ten grojama…pasaka. Klausyčiau ir klausyčiau, vien “Debesų žemėlapio“ seksteto.
Dar kartą: tai filmas apie tuos nematomus tarpusavio ryšius, apie kuriuos gali tik fantazuoti, gali tik įtarti, bet niekaip to nepavyks įrodyti. Tai filmas apie mūsų poelgius ir jų pasekmes ateičiai. Apie tam tikrą reinkarnacija, tik čia blogis ir toliau lieka blogiu. Apie tai, kad padarytas geras darbas, ta tokia gėrio dvasia niekur neprapuola, gal panašiai kaip Platono “Idėjų pasaulyje“, viskas yra kažkur šalia, o trumpiau tariant, viskas grįžta. Paprasti du žodžiai, galintis mums padėti kasdien – padėti vienas kitam nebūti šūdžiumi, nes – pakartokim – viskas grįžta. Tai galėtų būti ne vienam gyvenimo kredo.
Dar kartą trumpiau: kaip sako, čia nereikia galvoti, čia reikia žiūrėti. Ta visiems ir siūlau padaryti. Keletas žinučių iš filmo:
“Jūsų tiesos versija yra vienintelis svarbus dalykas. <> – Tiesa yra viena. Bet kokios jos versijos yra melas“.
“Jei Dievas sukūrė pasaulį, iš kur mums žinoti, kuriuos dalykus galime keisti? Kurie turi likti šventi ir nepaliesti?“
„Ką skaitai? Senus laiškus. Kodėl vis skaitai juos? Bandau suprasti, kodėl vis kartojame tas pačias klaidas“.
“Mes nesame savo gyvenimo šeimininkai, nes nuo gimimo esame priklausomi vienas nuo kito“.
“Mes nuolat kertame savo senas vėžes kaip dailiojo čiuožimo šokėjai“.
“Mūsų gyvenimai mums nepriklauso. Mes susieti su kitais, tiek praeitimi, tiek dabartimi“.
2014 03 17
Režisūra: 9/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 8/10
Muzika: 10/10
Kamera: 9/10
8,8
poligrafovicius 