Kurt Vonnegut „Žmogus be tėvynės“ (2007)

Prisipažįstu, nepirkau šios knygos. Ir taip turiu Vonnegut’o gal keturias – penkias, tokias storas ir solidžias, ten viskas didelėmis raidėmis ir keistu redagavimu atspausdinta, daug popieriaus, o esmės…va tiek, kiek mano skaitytame elektroniniame „Žmogus be tėvynės“, kur 152 puslapius galėčiau lengvai suspausti į 50,  koncentruoto turinio…

Click to access zmogus%20be%20tevynes.pdf

Kaip žinia, tai paskutinė šio rašytojo knyga – gal net tiksliau, visi jo paskutiniai surinkti tekstai, buvę atspausdinti “New York Times“. Kitaip tariant, paskutiniai šio garsaus JAV rašytojo žodžiai, vos ne testamentas…

Skaitydamas, o tiksliau ir vaizdingiau pasakius, “prarydamas“ šį tekstą, įtariau, kad tai visa K. Vonnegut’o esmė – ką jis norėjo pasakyti visa savo gyvenimo kūryba. Stilius, beje, irgi toks pat – sarkazmas, marazmas, orgazmas, kaip pasakytų S. Parulskis. Pagrindinė tema – gamtosauga, žmogaus godumas ir savanaudiškumas, trumparegiškumas ir negailestingumas…Kaip teisingai rašė internetai, šiame dėl planetos išsaugojimo pamišusiame pasaulyje, tokios temos bus aktualios dar daug laiko – įtariu, gal net daugiau nei žadamus šimtą metų.

Negali nesutikti su JAV valdžios, biurokratinio aparato, žiniasklaidos ir šiaip, tamsių bukų žmonių kritika – gyvename pokyčių laikais, ir ne viskas yra taip gražu ir gera. Pritariu autoriaus į grosteską ar absurdą įvilktiems kaltinimams, dėl mūsų planetos alinimo, taršos, branduolinio ginklavimosi ar kitų bėdų…tai nepateisinamą.

Kaip ir “Beždžionių planeta“, šis reikalas buvo dalimis pateikiamas spaudoje – na kaip J. Erlickas “Lietuvos ryte“, o dabar patogiai viskas surinkta ir sudėta į vieną vietą. Galbūt todėl viskas taip nesueina į vieną, visi tekstai tarsi kiekvienas sau. Juos jungia bendras vonegutiškas stilius ir minėtos “Greenpeace“ pažiūros. O gerai suskaičiavus, autoriaus taip mėgstamų šiknos skylučių, Bokonono eilėraštukų ir tuščių lapų knygoje daugiau nei prasmingo teksto. Nieko nepadarysi…

Trumpai tariant – perskaityta, pasijuokta, trumpai susimąstyta ir pamiršta.

P. S.: tekstas apie rašytojų garsių kūrinių “eiga“ patiko labiausiai. Pagarba!

2019 09 13

Turinys: 8/10

Gylis: 9/10

Eiga: 6/10

Menas: 7/10

Ech…: 7/10

7,4