Vaidina: D. Bichir, Eddie ‘Piolin’Sotelo.
Rež.: C. Weitz
Kiek tėvas gali padaryti dėl savo vaiko? Nuvesti jį į būrelį, paimti iš mokyklos, išvirti valgyti? O gal visą tai, ir dar plius kasdien sunkiai dirbti, ir net sekmadieniais? O gal net nuvaryti mašiną iš saugomos aikštelės, gal pereiti per Meksikos – JAV sieną dykumoje, kad vėl pamatytų savo sūnų?
“Geresniame gyvenime“ nagrinėjami socialiniai – ideologiniai – moraliniai tėvo bei sūnaus santykių aspektai. Tėvas Carlos’as, sunkiai dirbantis emigrantas iš Meksikos, kiekvieną savaitės dieną vargsta, kad išlaikytų savo vaiką.
Šis nenaudėlis (beje, aktorius E. Sotelo, vaidina…pats save) – tipiškas JAV paauglys, žiūrintis TV, tingintis mokytis
bei svajojantis tapti gangsteriu ir praturtėti.
Visi emigrantai Amerikoje siekia geresnio gyvenimo, todėl kai tėvo
darbdavys įkalba jį nusipirkti iš jo pikapą su įrankiais ir perimti
verslą, Carlos’ui atsiveria geresnės perspektyvos, pasiskolinęs pinigų ir
nupirkęs kolegos verslą, tėvas tampa jau šiuo tuo.
Viskas kiek pasikeičia, kai iš Carlos’o nauja mašina yra pavagiama. Vagies
paieškos suartina sūnų su tėvu, tačiau neilgam: policija netikėtai sustabdo juos gatvėje,
o kadangi tėvas yra emigrantas ir negali gyventi JAV, jis yra
deportuojamas.
Sūnus lieka gyventi su teta, ir tik dabar pradeda suprasti, ką jam iš
tiesų reiškė tėvas. Happyend’as…na, panašu kad taip, nes tėtušis
nerimsta, ir tikrai bandys vėl nelegaliai kirsti JAV sieną.
Šis filmas – apie atsakomybę savo artimiesiems, meilę jiems; kartu ir
apie meilę artimui. Tai gana dramatiškas pasakojimas apie besąlygišką
tėvo meilę sūnui. Nepaisant sūnaus kandumo (“O kodėl jus mane
pasigimdėte? <> kokio velnio visi šitie skurdžiai gimdosi vaikus?“),
paauglystės, vaikas atranda save. Vertinant globaliau, filmas kartu ir
apie žmogaus tapatybę: sūnus, meksikiečio vaikas, nesupranta, kad
širdyje dar yra likusio Meksikos karščio; būdamas rodeo, jis pajaučia
kažką naujo.
Trumpai tariant, “Geresnis gyvenimas“ tikrai neblogas filmas, kurį verta
žiūrėti. Juokų juokais, bet labai tinkantis mūsų emigrantams, visomis jėgomis bandantiems
“prasimušti“ geresnio gyvenimo link, auginantiems vaikus, besistengiantiems dėl jų.
Kas nepatiko? Nors pagrindinis aktorius ir buvo nominuotas “Oskarui“, man jo vaidyba
pasirodė keista: jis atrodė įtartinai bukas, o veido išraiška
priminė…liūdno šuns. Nors gal taip ir reikia, gal ten ir norėta
parodyti nusivylusio juodadarbio liūdną veidą…kai kurie kiti scenarijaus
akcentai irgi atrodė neįtikinantys, tačiau trumpai viską reziumuojant – žiūrėti,
negalima nežiūrėti!
2014 05 02:
Režisūra: 7/10
Vaidyba: 8/10
Menas: 7/10
Muzika: 7/10
Kamera: 7/10
7,2
poligrafovicius 