Gillian Flynn “Dingusi“ (2013)

Jau antrą kartą perskaičiau šią knygą, ir jausmas tas pats – super! Bet pradėkime iš pradžių…

Tiesą sakant, pirmiausia pamačiau Davido Fincherio filmą “Gone girl“, su Benu Afflecku ir Rosemunda Pike – ir kartu su žmona likome išsižioję…Siužetas, veiksmo vingiai ir vaidyba buvo tokia įtraukianti ir tikroviška, kad likome gerąja prasme nustebinti. Vėliau, pas draugus pamatę knygą “Dingusi“, pagal kurią filmas ir suręstas, pasiprašėme jos skolon, ir abu perskaitėme. Tai įvyko prieš kelis metus, tačiau neseniai šią knygą “atradau“ vėl…dar sykį tas pats geras jausmas perskaičius – tikrai verta!

Manau, geriausia pirma perskaityti, tada tik pamatyti, bet šios istorijos atveju, bet kuris variantas yra tinkamas. “Dingusi“ – psichologinis detektyvas apie santuokos penkmetį švenčiančios šeimos tragediją – ogi ima ir pradingsta…žmona! Kas viskas būtų kiečiau, pasakojama kaip kokiam filmo scenarijui (manau, tik laiko klausimas, kada tai turėjo įvykti – nufilmuota drama pagal knygos medžiagą) – iš pradžių vieno veikėjo akimis, kitas epizodas – jau kito. Yra ir dienoraštis, jame irgi pilna “kabliukų“. Pasakojimas “skyla“ į kelias dalis, iš pradžių istorija, tada jos išaiškinimas, tada epilogas. Tobulas scenarijus tobulam filmui, that’s a fact!

“Dingusi“ turi kelis “sluoksnius“ – pati istorija yra tarsi šeimos detektyvas: dingsta žmogus, vyksta jo paieška, išaiškėja naujų faktų, situacija keičiasi ir kaista. Vėliau istorija išsisprendžia, atomazga, o po jos, kaip desertas, laukia dar ir epilogas…Skaitytojo palaikymas turėtų tapti švytuokle – ir pradžių aišku, kad neaišku, paskui palaikome vieną personažą, staiga viskas keičiasi…kol galų gale, suvokdamas bendrą vaizdą, gali pagalvoti, kad čia vos ne siaubiakas? Ne veltui kai kas lygina tokį stilių su legendiniu A. Hičkoku, panašumu yra…Lygiai taip įdomi ir pačios autorės išsakyta mintis, jog labiausiai jai patinka detektyvai A. Kristi stiliumi ir siaubo istorijos, bet ne su kirviais ar benzininiais pjūklais, o mūsų namuose atsirandantis šeimyniniai košmarai.

Kita medalio pusė bei “Dingusios“ grožis yra santuokos, vyro ir moters, psichologija – ir čia neriama gyliai, autorės moteriškas žvilgsnis įsižiūri ir…sugeba nustebinti. Kažkas lygino tokį požiūrį skalpeliui, tiesos yra…Rėžiama staigiai ir gyliai, apnuoginamos dažnos šeimyninės bėdos – susvetimėjimas, neištikimybė, savanaudiškumas; viskas išpreparuojama tarsi patologinėje anatomijoje. Įstrigęs sakinys iš pirmo romano lapo – “Ką mes vienas kitam padarėme?“, šitą būtų galima pakabinti svetainėje beveik kiekvienoje šeimoje…Gal tai, jog “Dingusios “ autorė – moteris (šitai pastebima iš pirmo skyriaus), leidžia į viską pažiūrėti moterišku skvarbiu žvilgsniu, kiek sumenkinant vyrišką pradą? Kitą vertus, tai lygiai taip pat puikiai padeda panagrinėti Veneros planetos atstovių id/ego/super ego, kartais net per stipriai nustebinant…

“Dingusi“ – puikus detektyvinis psichologinis referatas apie šeimos paslapčių užkaborius, visus ten slypinčius vorus ir pelėsius. Apie išeitį be padėties, psichologiją be ateities, Hičkokas ir Kristi kartu. Verta skaityti, verta žiūrėti filmą “Gone girl“ pagal šią knygą, verta sustabdyti pro šalį einančią žmoną ir kelias sekundes įdėmiai įsistebėti į jos akis. O gal ir ji?…

2020 12 29

Turinys: 8/10

Gylis: 10/10

Eiga: 10/10

Menas: 9/10

Ech…: 9/10

9,4

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s