Ką tik užverčiau šio detektyvo – siaubo romano paskutinį puslapį ir apsidžiaugiau – pagaliau pavyko įveikti visą neploną, 504 puslapių, knygą! Tikėjausi DAUG daugiau, atsiliepimai buvo ŽYMIAI geresni, o anksčiau, senais senais laikais, S. King buvo SMARKIAI “kietesnis“. Gal rašytojui reiktų…sugrįžti prie svaigalų ir sukurti kažką tikrai įdomaus, šiurpinančio ir išjausto? Juokauju!
“Svetimas“ – amerikietiškas detektyvas, jei galima naudotis tokiomis klišėmis: matome mažą JAV miestelį, visų gerbiamą ir pažįstamą beisbolo trenerį, kuris apkaltinamas nužudžius…savo auklėtinį. Beisbolas, vinčesteriai, žlėgtainiai su kumpiu, indėnai ir dvasios…ir daug daug kraujo, neaiškaus balkšvo skysčio šalia aukos ir aukoje.
Įtariamasis, Teris Meitlandas, yra suimamas per berniukų beisbolo lygos pusfinalį, visų pusantro tūkstančio žiūrovų akivaizdoje. Tyrimo eigoje išaiškėja stulbinantys faktai – treneris turi geležinį alibi, nes su savo kolegomis žmogžudystės metu buvęs kitame miestelyje! Šį faktą patvirtina eilė liudininkų, vaizdo įrašas ir trenerio nuostaba…Situacija nepalengvėja išsiaiškinus, jog nužudymo vietoje rasti pirštų antspaudai yra Terio Meitlando, kas visai sujaukia protus detektyvams, visam miesteliui ir…skaitytojui?
Nepaisant tobulos pradžios, “Svetimas“ jau po 50 puslapių išsikvepia ir toks lieka iki pat pabaigos…sakyčiau, netgi priešingai, kūrinys blogėja akyse! Kaip rašė vienas skaitytojas, esant tokiam siužetui, kai asmuo vienu metu tarsi būna dviejuose vietose, lieka keli literatūriniai sprendimai – arba jis turi nežinomą brolį – dvynį; arba kažkas kažkur suklydo? O gal…veikia tamsiosios jėgos? Bingo! Mes turime laimėtoją, kas pirmas tai pasakė?
Siužetas banalėja akyse, veiksmo mažėja ir jis tampa…nuobodus? Atsiranda nauji personažai, istorijos gelbėtojai, o tikrasis svetimas, “piktoji dvasia“, nė velnio nebeprimena “Švytėjimo“ blogio…banalu, banalu, banalu!
Mano galva, S. King’as, vienas mėgstamų mano rašytojų, pergyveno savo “auksinį laikotarpį“, o dabar bando prasisukti kepdamas kažką panašaus kaip anksčiau…tik tai jam pavyksta ne visada. Kartais ir puiki įžanga, toks “king’iškas“ stilius bei detalės, ne visada baigiasi taip įspūdingai, kaip anksčiau, todėl man nesuprantami nei deklaruojami reitingai, nei ovacijos, nei tokios kūrybos tikslas.
Kad viskas būtų dar prasčiau, akis pradėjo badyti net ir vertimas. Skaitydamas nuolat “linksminausi“ iš vertėjos meno – toks jausmas, kad ši atsivertusi J. Balčikonio pirmąją lietuvišką enciklopediją, ir turėdama fetišo į tekstą pridėti kuo daugiau nesuprantamų žodžių, pasiekė savo. Skyvitas, jukinys, urbti…beskaitant galima ir vimtelti? O gal reikėjo pabandyti kitaip, hemingvėjiškai – paprastai ir aiškiai?
“Svetimas“ – vienas prasčiausių mano skaitytų S. King romanų. Laimei, dar likę daug senųjų jo kūrinių, juos ir žadu imti, greitu metu. Gal ir ir su vertimu bus pasisekę?
P. S.: O bet tačiau: “Alma littera” ant viršelio mestelėjo melagieną: „Goodreads geriausia metų knyga”. Šiaip, geriausia mistikos ir trilerio žanro kategorijoje, by the way…
P. S. S.: Lietuviškame knygos viršelyje, raudona lipni juostelė ant silueto veido, neturi nieko bendro su kūriniu? Arba bent jau man tai pasirodė…
P. S. S.: Jau yra ir serialas per HBO…sklinda gandai, dar prastesnis nei knygą.
2022 11 21
Turinys: 8/10
Gylis: 8/10
Eiga: 6/10
Menas: 8/10
Ech…: 7/10
7,4
poligrafovicius 